Verdantį ir garuojantį vandenį esame matę visi. Bet šie reiškiniai vyksta toli gražu ne tik vandenyje: pavyzdžiui, protoplanetiniai diskai irgi išgaruoja. Stiprėjanti žvaigždės spinduliuotė jų daleles išmeta tolyn į tarpžvaigždinę erdvę, o dabar pirmą kartą šis procesas užfiksuotas realybėje, ne […]
Continue reading »
XIX amžiaus pradžia astronomams pažymėta įdomiu atradimu – nauja planeta Saulės sistemoje. Vos du dešimtmečiai buvo prabėgę nuo tada, kai prie penkių plika akimi matomų planetų dangaus skliaute prisijungė šeštoji – Uranas, taip papildydama Saulės sistemą iki septynių žinomų planetų […]
Continue reading »
Vėjai pučia visur, kur tik yra atmosferos. Ir kokie jie būna įvairūs! Štai Veneroje, priklausomai nuo aukščio virš planetos paviršiaus, dominuojančios vėjo kryptys labai skiriasi. Dabar, atradę laisvų deguonies atomų maždaug 100 kilometrų aukštyje, mokslininkai galės geriau suprasti atmosferos judėjimą […]
Continue reading »
Dažniausiai Visatos kąsneliuose trijų rūšių naujienos – iš Saulės sistemos, iš likusio Paukščių Tako ir iš tolimesnės Visatos – pasidalina maždaug po lygiai. Jei kurios nors ir būna pastebimai mažiau, tai pirmosios. Šįkart – reta išimtis: nei vienos naujienos iš […]
Continue reading »
Dažnai, rašydamas Kąsnelio naujienų rinkinį, šį pradinį tekstą palieku pabaigai ir ilgai galvoju, kokią bendrą temą rasti bent tarp keleto naujienų. Šis Kąsnelis – išskirtinis: neatsimenu, kada dar buvo taip, kad daugiau nei pusę naujienų sietų bendra gija. Tai – […]
Continue reading »
Cheminių junginių įvairovė Žemėje – stulbinanti, bet kartu ir būtina visai biosferai ir apskritai gyvybei. Kaip jie atsirado ir atkeliavo į mūsų planetą? Daugelio detalių kol kas nežinome. Netgi tokia įprasta medžiaga kaip vanduo kelia klausimų – kas jį atnešė […]
Continue reading »
Jupiteryje žaibuoja. Tai jokia naujiena – pirmasis žaibus atrado Voyager zondas prieš 40 metų. Bet pasirodo, tie žaibai praktiškai nesiskiria nuo žemiškų – juda taip pat, šakojasi irgi taip pat. Kaip tą sužinojome ir kuo tai svarbu netgi egzoplanetų tyrimams, […]
Continue reading »
Apie radijo astronomiją yra tokia įdomioji statistika: bendra visų radijo teleskopų surinktų fotonų energija yra mažesnė, nei energija, kurią išnaudoju spaudinėdamas klaviatūrą, kad parašyčiau šį sakinį. Radijo bangų ilgis daugybę kartų didesnis, nei regimųjų, o fotonų energija – tiek pat […]
Continue reading »
Dažnai astronomiją kiti mokslininkai pašiepia, sakydami, jog mes nagrinėjame tik sferinius objektus vakuume. Nors sferinė simetrija astronomijoje sutinkama dažnai ir yra labai svarbi, nuokrypiai nuo jos dažnai duoda dar vertingesnių žinių. Pavyzdžiui, galaktikų išsitempimo krypčių analizė leidžia patikrinti, kaip sparčiai […]
Continue reading »
Medžiagos fazės – kietoji, skystoji, dujinė ir kelios kitos būsenos – aplink mus keičiasi nuolatos. Dažniausiai tai, aišku, yra vanduo – taip pat ledas ir garai. Kosmose irgi būna fazinių pokyčių, ir vandens, ir ne tik jo. Štai Jupiterio ledinių […]
Continue reading »