Saturno palydovo Titano orbita nėra visiškai apskritiminė, todėl jis patiria nuolatinį potvyninį tempimą ir gniuždymą. Titano reakcija į šiuos pokyčius rodo, kad palydovas yra apie 10 kartų minkštesnis už mūsų Mėnulį, taigi greičiausiai turi popaviršinį vandenyną. Be to, Titano orbita […]
Continue reading »
Jei astronomija – mokslas apie sferines karves vakuume, kaip kartais juokaujama, tai daugiausia, ką galime apie tas karves pasakyti, yra jų sluoksniai. Na, ir su tikrais sferiškais (ir ne tik) kūnais yra panašiai: sluoksniai – svarbu. Jie atskleidžia skirtingus praeities […]
Continue reading »
Kosmose objektai dažniausiai susitinka ar išsiskiria veikiami nenumaldomų gravitacijos jėgų. Tiesa, kartais būna ir kitaip: pavyzdžiui, Jupiterio atmosferoje, kurią daugiau valdo hidrodinamika, kartais susitinka anticiklonai. Mažesni tokie sūkuriai gali pamaitinti ir stabilizuoti didesnįjį – Didžiąją raudonąją dėmę. Didesniu mastu praeitos […]
Continue reading »
Kometos greičiausiai atnešė į Žemę įvairių gyvybei užsimegzti būtinų molekulių; tą jos gali padaryti ir kitose planetinėse sistemose. Bet jei į planetą atsitrenkia per greitai, molekulės suyra. Pasirodo, katastrofinio smūgio šansai didesni mažų žvaigždžių sistemose. Kai kurios žvaigždės Paukščių Take […]
Continue reading »
Vėjai pučia visur, kur tik yra atmosferos. Ir kokie jie būna įvairūs! Štai Veneroje, priklausomai nuo aukščio virš planetos paviršiaus, dominuojančios vėjo kryptys labai skiriasi. Dabar, atradę laisvų deguonies atomų maždaug 100 kilometrų aukštyje, mokslininkai galės geriau suprasti atmosferos judėjimą […]
Continue reading »
Paukščių Tako centre yra spiečius masyvių žvaigždžių, besisukančių tiesiogiai aplink supermasyvią juodąją skylę. Tarp jų nėra nei vienos dvinarės. Na, bent jau aptikti nepavyko, nors ir labai stengiantis. Bendrai Paukščių Take dvinarėse sistemose susiporavusios apie 70% masyvių žvaigždžių. Kodėl taip […]
Continue reading »
Visi žinome, kad vanduo būtinas gyvybei. Naudingas jis ir kitokiems procesams, pavyzdžiui planetų formavimuisi. Praeitą savaitę randame du su vandeniu susijusius tyrimus. Pirmajame nagrinėjamas vandens likimas Veneroje; tiksliau sakant, netgi klausimas, kada vandens ten galėjo būti. Pasirodo, seniai – ne […]
Continue reading »
Vieni dalykai kartais atrodo kaip kiti dalykai. Įvairios optinės apgaulės ar tiesiog keisti rakursai gali suklaidinti mus apie tai, ką iš tiesų matome. Tyrinėjant kosminius reiškinius, ši problema ypač opi, nes negalime į objektus pažiūrėti iš skirtingų pusių, o kartais […]
Continue reading »
NASA dažnai skelbia konkursus technologinėms idėjoms plėtoti. Taip daugybė mokslo institucijų, privačių kompanijų, o kartais net pavienių entuziastų gali įsitraukti į kosmoso tyrimų procesą, o NASA gauna idėjų, kurių vien savo mokslininkų gretose gal ir nesugalvotų. Praėjusios savaitės naujienose figūruoja […]
Continue reading »
Savaitės naujienose – įvairūs ekstremalūs reiškiniai. Tai ir sprogimai Titane, galbūt sukūrę dalį jo ežerų, ir juodosios skylės iš spiečiaus išmesta žvaigždė, ir pokyčiai mūsų Galaktikos centre bei kitos galaktikos aktyviame branduolyje, ir taip toliau. Dar šis tas apie Saulės […]
Continue reading »