Vandens aplink mus yra visur. Daug jo ir kosmose – tiek tarpžvaigždinėje erdvėje, tiek planetose. Štai net ir Marse, kurio paviršius ypatingai sausas, greičiausiai yra storas šlapių uolienų sluoksnis. Tiesa, 11 kilometrų gylyje. Asteroido Psichės paviršių irgi dengia molekulės, panašios […]
Continue reading »
Kone viskas kosmose sukasi. Tiek žvaigždės, tiek jų liekanos, tiek netgi spinduliuotė. Besisukančios aplink Paukščių Tako centrinę juodąją skylę žvaigždės praeitos savaitės naujienose figūravo todėl, kad mokslininkai rado joms kompanionių – dar besiformuojančių žvaigždžių panašiose orbitose. Žvaigždžių liekanos – baltosios […]
Continue reading »
Gyvybei reikia vandens, tad kur vanduo, ten ir gyvybė? Nebūtinai: vien vandens neužtenka. Dar reikia ir maistinių medžiagų – organinių junginių, bet panašu, kad net Saturno palydovo Titano, kurio paviršiuje tokių pilna, giluminio vandenyno organika beveik nepasiekia. Tai čia liūdnesnė […]
Continue reading »
Sakoma, kad yra dvi rūšys žmonių: pirmieji moka ekstrapoliuoti iš nepilnų duomenų. Ekstrapoliavimas dažnai svarbus ir naudingas astrofizikoje, kai turime duomenis tik apie menką dominančios sistemos ar reiškinių įvairovės dalį, bet norime sužinoti ką nors apie likusią. Praeitos savaitės naujienose […]
Continue reading »
Apie radijo astronomiją yra tokia įdomioji statistika: bendra visų radijo teleskopų surinktų fotonų energija yra mažesnė, nei energija, kurią išnaudoju spaudinėdamas klaviatūrą, kad parašyčiau šį sakinį. Radijo bangų ilgis daugybę kartų didesnis, nei regimųjų, o fotonų energija – tiek pat […]
Continue reading »
Daugelis turbūt galvoja, kad astronominiai procesai visada vyksta taip lėtai, jog tiesiogiai stebėti pokyčių neįmanoma. Dažnai tai yra tiesa, bet ne visada. Kartais kaip tik, realiu laiku matomos variacijos išduoda labai įdomius reiškinius. Pavyzdžiui, nuolat kintanti ir netgi apsisukanti greitojo […]
Continue reading »
Kam nepatinka žiūrėti į banguojančią jūrą? Nuolat, tačiau ne identiškai, atsikartojantis judėjimas ramina ir kitaip teigiamai veikia mūsų sąmonę. Kosmose bangų irgi daug – tiek gravitacinių, tiek ir tokių „paprastų“, analogiškų vandens bangoms. Nors palyginus su atmosfera, kosmose visiškas vakuumas, […]
Continue reading »
Dažnai astronomiją kiti mokslininkai pašiepia, sakydami, jog mes nagrinėjame tik sferinius objektus vakuume. Nors sferinė simetrija astronomijoje sutinkama dažnai ir yra labai svarbi, nuokrypiai nuo jos dažnai duoda dar vertingesnių žinių. Pavyzdžiui, galaktikų išsitempimo krypčių analizė leidžia patikrinti, kaip sparčiai […]
Continue reading »
Magnetiniai laukai astronomų dažnai nepelnytai primirštami. Aišku, daugelyje uždavinių į juos tikrai galima neatsižvelgti, bet kartais jie kaip tik ypatingai svarbūs. Štai praeitos savaitės naujienose randame planetos magnetinio lauko poveikio žvaigždei matavimą – tokiu būdu (galimai) aptikta pirmoji uolinės egzoplanetos […]
Continue reading »
Kosminiai kūnai ir struktūros dažnai yra didesni, nei geba suvokti mūsų protai, išsivystę bėgiojimui savanose. Net ir astronominis vienetas – atstumas tarp Saulės ir Žemės, maždaug 150 milijonų kilometrų – visiškai išsprogdina mums smegenis, ką jau kalbėti apie 200 tūkstančių […]
Continue reading »