Kaip greitai plečiasi Visata? Šis klausimas jau kurį laiką kelia didelius nesutarimus, vadinamus Hablo įtampa. Įtampų kosmologijoje – astronomijos šakoje, kuri tyrinėja Visatos raidą didžiausiais masteliais – yra ir daugiau. Pavyzdžiui, gerai žinome, kad Visata plečiasi greitėdama, bet nežinome, kodėl. […]
Continue reading »
Nors kosmose visko yra be galo daug ir sistemos gali būti labai sudėtingos, dažniausiai jas valdo palyginus paprasti dėsniai – gravitacija, termodinamika, šiek tiek magnetizmas ir panašūs. Viena iš to pasekmių – daugybė dalykų juda aiškiais ir dideliais srautais. Pavyzdžiui, […]
Continue reading »
Labai dažnai astrofizikų tiriamus procesus galima apibūdinti kaip „dujų srautus“ ar „dujų apykaitą“. Tai dujos kur nors krenta ir pranyksta, tai išlekia, tai mainosi kaip nors, kaista ir vėsta. Ir tai vyksta įvairiausiais masteliais. Štai Marso atmosferoje žiloje senovėje greičiausiai […]
Continue reading »
Astronomijoje susiduriame su tokiomis laiko skalėmis, kad suprasti, kas yra “trumpalaikis” įvykis ar reiškinys, dažnai atrodo sudėtinga. Bet tam tiesiog reikia palyginti jį su kitais panašiais. Štai Žemė pernai kelis mėnesius turėjo papildomą mėnulį – akivaizdu, kad įvykis trumpalaikis, palyginus […]
Continue reading »
Šventiniu laikotarpiu mokslo pasaulis apstoja kaip ir visas likęs. Naujienų, žinoma, šiek tiek yra, bet srautas toli gražu nesiekia įprastinių savaičių. Kąsnelyje naujienų skaičius, tiesa, nesumažėja, tik kelios jų truputį senesnės – iš gruodžio vidurio. Bet turint omeny, kad jose […]
Continue reading »
Senstant žmogui, prastėja jo sveikata – įvairūs metaboliniai procesai vyksta lėčiau, atsiradusios klaidos taisomos ne taip efektyviai ir panašiai. Pakilus į kosmosą, poveikis sveikatai dažnai panašus – dabar įrodyta, kad bent jau poveikis širdžiai primena senėjimo sukeltus pažeidimus. Žvaigždės sendamos […]
Continue reading »
Kosmose objektai dažniausiai susitinka ar išsiskiria veikiami nenumaldomų gravitacijos jėgų. Tiesa, kartais būna ir kitaip: pavyzdžiui, Jupiterio atmosferoje, kurią daugiau valdo hidrodinamika, kartais susitinka anticiklonai. Mažesni tokie sūkuriai gali pamaitinti ir stabilizuoti didesnįjį – Didžiąją raudonąją dėmę. Didesniu mastu praeitos […]
Continue reading »
Kai kas nors sprogsta Žemėje, dažniausiai padariniai būna nemalonūs, bent jau aplink esantiems. Kosmose irgi panašiai, tačiau, laimei, mus nuo galingų sprogimų skiria nemenki atstumai, todėl galime iš jų pasisemti žinių. Štai kilonovų sprogimai – dviejų neutroninių žvaigždžių susijungimų pasekmė […]
Continue reading »
Tarp praėjusios savaitės naujienų nemažai įdomių porų. Pavyzdžiui, apie vandens apytaką: vienas tyrimas apie Marsą, kitas – apie protoplanetinius diskus. Arba apie orbitų perturbacijas: artimų žvaigždžių poveikį Žemės orbitai ir žvaigždėdaros regionų bangavimą Paukščių Take. Galiausiai – apie spiečių formavimąsi: […]
Continue reading »
Standartinis kosmologinis modelis teigia, kad šiandieninėje Visatoje negali būti struktūrų, didesnių nei maždaug 400 megaparsekų. Tai kaip paaiškinti, kai kone dvigubai jaunesnėje Visatoje aptikta tokio dydžio struktūra? O jei ji yra dar didesnės struktūros dalis? Na, gal tai ir nesugriauna […]
Continue reading »