Jupiterio palydovą Europą nuolat talžo elektringos dalelės, įgreitintos planetos magnetosferoje. Jos sukelia chemines reakcijas, kurios gali priversti naktinę palydovo pusę švytėti žalsvai. Egzoplanetų Paukščių Take yra turbūt panašiai tiek, kiek ir žvaigždžių, jei ne daugiau. O kiek yra planetų, panašių […]
Continue reading »
Magnetiniai laukai yra dažnai pamirštami, kalbant apie svarbiausius kosmose vykstančius procesus, bet nepelnytai. Jie saugo planetų atmosferas – pavyzdžiui, Veneros vanduo greičiausiai dėl to nelabai sparčiai bėga į kosmosą. Taip pat jie atsakingi už didelę dalį radijo spinduliuotės – pavyzdžiui, […]
Continue reading »
Praeitą savaitę sukako 20 metų, kai Tarptautinėje kosminėje stotyje nuolat dirba įgula. Šis puikus tarptautinio bendradaviavimo kosmoso tyrimuose pavyzdys leidžia tikėtis, kad ateityje kosmosą žmonės tyrinės, ir gal net kolonizuos, vis geriau. Tarp išskirtinių tyrimų planų – Jupiterio palydovo Europos […]
Continue reading »
Kosminiai kūnai dažnai juda tvarkingomis ilgaamžėmis orbitomis – planetos aplink žvaigždes, žvaigždės galaktikose ir panašiai. Bet ne visada. Kartais orbitos pasikeičia ir tampa labai pailgos – taip gauname meteoritus, planetų migraciją ir išmetimus iš sistemų, galaktikų susiliejimus ir kitus įdomius […]
Continue reading »
Supernovų liekanos pirmus kelis šimtus metų po žvaigždės sprogimo plinta tolygiai, praktiškai nelėtėdamos. Taip teigia teoriniai modeliai, o dabar turime ir gana gerą patvirtinimą stebėjimais – keturių šimtų metų senumo supernovos liekana plinta taip pat sparčiai, kaip ir visiškai nauja. […]
Continue reading »
Liepos pabaigoje atsidaro eilinis, kas 26 mėnesius nutinkantis, „langas“ skrydžiams į Marsą – Žemė ir Raudonoji planeta atsiduria tokiose padėtyse, kad skrydis tarp jų reikalaus mažiausiai energijos. Tad ir skrydžių bus ne vienas, o vienas iš jų – NASA Perseverance […]
Continue reading »
Gravitacinės bangos, atrastos vos prieš keletą metų, tampa rimtu įrankiu astronominiuose tyrimuose. Praėjusios savaitės naujienose net du pranešimai apie jų panaudojimą: vienas – supernovų sprogimams tyrinėti, kitas – žvaigždžių spiečiams. Kol kas tai tik teoriniai modeliai, bet laikui bėgant jie […]
Continue reading »
Kokia galėtų būti gyvybė kitose planetose ar palydovuose, kaip ją galėtume aptikti ir kaip bandome tą padaryti? Šie klausimai – turbūt vieni įdomiausių astrofizikoje. Juos nagrinėja sritis, vadinama astrobiologija. O karantino metu Edinburgo universiteto astrobiologijos profesorius Charles Cockell siūlo susipažinti […]
Continue reading »
Kosmose kupina įdomybių ir vis naujų atrandamų reiškinių bei objektų. Kartais atradimai yra seniai žinomų dalykų paaiškinimai ar nauja interpretacija. Nestovi vietoje ir žmonija – naujos technologijos įgalina Visatą tyrinėti vis geriau. Kaip ir kasmet, kviečiu prisiminti, mano nuomone, įdomiausius […]
Continue reading »
Moksliniai tyrimai retai vyksta tiksliai taip, kaip suplanuota. Kartais duomenų gauti nepavyksta, kartais tenka pakeisti tyrimo eigą, kartais kyla dar kokių problemų. Bet kartais būna ir priešingai – vienu tyrimu gauti duomenys pasitarnauja kitam atradimui, arba ieškodami vieno reiškinio, aptinkame […]
Continue reading »