Astronominiai procesai yra labai lėti, ar ne? Nebūtinai – kai kurie vyksta tikrai greitai, tad net matavimų, norint juos užfiksuoti, reikia ypatingai dažnų. Pavyzdžiui, pašvaistės Jupiteryje kinta sekundžių laiko skalėmis, o debesys Titane kyla per keletą dienų. Keliose žvaigždėse aptikti […]
Continue reading »
Astronomiją dažniausiai siejame su nakties dangumi, kuris, aišku, yra tamsus. Bet astronomai daugiausiai tiria šviesos taškelius jame – žvaigždes ir galaktikas. Taip pat ir Saulę, o prie jos sklandančias magnetines bangas dabar pavyko užfiksuoti beprecedentiškai detaliai. Kai kurie šviesos šaltiniai […]
Continue reading »
Įvairūs objektai kosmose linkę augti – galaktikos didėja rydamos dujas ir kitas galaktikas, žvaigždės auga iš dujų ir panašiai. Praeitos savaitės naujienose randame įdomybę apie objektų augimą Saulės sistemos pakraščiuose – Plutonas ir Charonas, prieš suformuodami dabartinę dvinarę sistemą, kurį […]
Continue reading »
Apie magmą dažniausiai pagalvojame tik tada, kai ji virsta lava – išsiveržia į Žemės paviršių, dažniausiai pridarydama didelių nuostolių ir nusinešdama gyvybių. Kosmose magmos irgi galima rasti, o žiūrint plačiau, jos poveikis gali būti labai įdomus. Pavyzdžiui, magma yra daug […]
Continue reading »
Praėjusios savaitės naujienos kaip reta koncentruotos. Trys atkeliauja iš Marso – apie planetos magnetosferos variacijas, neįprastos formos paaiškinimą senovėje egzistavusiu masyviu palydovu ir galimybę aptikti pirmykštes juodąsias skyles per planetos orbitos pokyčius. Kitos trys – apie egzoplanetas: šiltuosius neptūnus, pavojus […]
Continue reading »
Potvyninis suardymas nutinka tada, kai vieno kūno gravitacija nustelbia kitą kūną palaikančias jėgas ir pastarasis subyra į gabalus. Tiesa, „kitas kūnas“ gali būti ir planetos orbita – būtent potvyninis jų suardymas gali paaiškinti, kodėl egzistuoja dvinarės planetos-pabėgėlės, neturinčios žvaigždžių. O […]
Continue reading »
Kai kas nors sprogsta Žemėje, dažniausiai padariniai būna nemalonūs, bent jau aplink esantiems. Kosmose irgi panašiai, tačiau, laimei, mus nuo galingų sprogimų skiria nemenki atstumai, todėl galime iš jų pasisemti žinių. Štai kilonovų sprogimai – dviejų neutroninių žvaigždžių susijungimų pasekmė […]
Continue reading »
Pagrindinė problema su įvairiausiais kosminiais tyrimais – iki tyrimo objektų sudėtinga, o dažnai ir neįmanoma, nuvykti, kad galėtume juos nagrinėti iš arti. Tada belieka pasikliauti stebėjimais iš toli, o šiems labai padeda, kai tiriamasis kūnas ką nors išmeta lauk. Tai […]
Continue reading »
Apie radijo astronomiją yra tokia įdomioji statistika: bendra visų radijo teleskopų surinktų fotonų energija yra mažesnė, nei energija, kurią išnaudoju spaudinėdamas klaviatūrą, kad parašyčiau šį sakinį. Radijo bangų ilgis daugybę kartų didesnis, nei regimųjų, o fotonų energija – tiek pat […]
Continue reading »
Kas dedasi mums po kojomis? Greičiausiai yra grindys, po jomis – gal kitas namo aukštas, giliau rasime rūsį, bet anksčiau ar vėliau prieisime prie Žemės plutos. Ji yra sluoksniuota: viršuje biosferos sluoksnis, giliau įvairūs mineralai. Nagrinėdami šiuos sluoksnius, geologai susidaro […]
Continue reading »