Kosminius objektus stebime beveik išimtinai per fotonus, kurie iš jų pasiekia mūsų teleskopus (dar būna dalelės ir gravitacinės bangos, bet jų teikiamos informacijos apimtis nepalyginamai mažesnė). Bet kad fotonai mus pasiektų, jie turi praeiti pro medžiagą tarp šaltinio ir mūsų […]
Continue reading »
Ar Veneroje galėjo būti vandenynų? Kai kurie mokslininkai galvoja, kad tolimoje praeityje kaimyninė planeta buvo daug panašesnė į mūsiškę, nei šiandien, bet nauji skaičiavimai rodo ką kita. Be to, net ir Žemė tik dėka blausios jaunos Saulės išvengė panašaus likimo. […]
Continue reading »
Marsas jaunystėje turėjo daug skysto vandens. Bet Saulė tada buvo šaltesnė, tad kaip Marsas galėjo išlikti neužšalęs? Naujo tyrimo autoriai teigia, kad padėdavo stiprūs ugnikalnių išsiveržimai ir asteroidų smūgiai, kurie kartkartėmis pripildydavo Marso atmosferą vandeniliu. Vandenilis sukelia labai stiprų šiltnamio […]
Continue reading »
Jauname Marse buvo daug skysto vandens, nors Saulė tuo metu švietė blausiau, tad ten turėjo būti šalta. Kaip suderinti šiuos du teiginius? Marso paviršių galėjo šildyti energija iš jo gelmių. Saulės sistema iš kitų žinomų išsiskiria tuo, kad jos planetų […]
Continue reading »
Visos žvaigždės per savo gyvenimą netenka dalies masės – šiek tiek išspinduliuoja, šiek tiek praranda per vėjus ir vainikinės masės išmetimo įvykius. Neseniai pasiūlyta hipotezė, kad šis procesas gali paaiškinti, kaip Žemėje nuo pat jos egzistavimo pradžios buvo gyvybei tinkamos […]
Continue reading »