Sferinė simetrija – dažnai gera aproksmacija, nagrinėjant kosmines sistemas. Ji leidžia apskaičiuoti įdomius dalykus turint vien pieštuką ir popieriaus ir veikia kaip atrama sudėtingesniems modeliams. Bet nukrypimai nuo jos – ne mažiau svarbūs. Neretai būtent nukrypimai apskritai leidžia suprasti, kas […]
Continue reading »
Virpesiai kosmose būna patys įvairiausi – nuo seisminių bangų iki didžiausių struktūrų sutankėjimų reguliarumo. Praeitos savaitės naujienose randame pranešimų iš abiejų šių skalės pusių. Senų, dar Apollo misijose surinktų, duomenų analizė parodė, kad Mėnulyje drebėjimai vyksta dėl Saulės poveikio regolitui […]
Continue reading »
Dažnai astronomiją kiti mokslininkai pašiepia, sakydami, jog mes nagrinėjame tik sferinius objektus vakuume. Nors sferinė simetrija astronomijoje sutinkama dažnai ir yra labai svarbi, nuokrypiai nuo jos dažnai duoda dar vertingesnių žinių. Pavyzdžiui, galaktikų išsitempimo krypčių analizė leidžia patikrinti, kaip sparčiai […]
Continue reading »
Prieš tris dešimtmečius atsiradęs egzoplanetų mokslas gerokai pažengė nuo žvaigždžių pritemimų ir spektro pokyčių matavimų. Nors šie metodai vis dar lieka pagrindiniai būdai aptikti naujas egzoplanetas, jau žinomų tyrimai vis įvairėja. Praeitos savaitės naujienose randame planetų klimato stabilumo analizę, įtraukiant […]
Continue reading »
Šiais laikais dirbtinis intelektas minimas tiesiog visur – jis ir paveikslus piešia, ir su žmonėmis kalbasi, ir į karybą vis labiau įsiterpia… Astronomija, žinoma, ne išimtis. Prieš kokį dešimtmetį pradėtos naudoti įvairių objektų aptikimui bei atpažinimui nuotraukose, dirbtinio intelekto sistemos […]
Continue reading »
Visi žinome, kad vanduo būtinas gyvybei. Naudingas jis ir kitokiems procesams, pavyzdžiui planetų formavimuisi. Praeitą savaitę randame du su vandeniu susijusius tyrimus. Pirmajame nagrinėjamas vandens likimas Veneroje; tiksliau sakant, netgi klausimas, kada vandens ten galėjo būti. Pasirodo, seniai – ne […]
Continue reading »
Mūsų Mėnulis – toks įprastas ir kasdieniškas (ar labiau kasnaktiškas) vaizdas, kad ne visada susimąstome apie jo poveikį. O jei ir susimąstome, tai turbūt manome, kad viskas jau žinoma. Pasirodo, ne: tik praeitą savaitę pirmą kartą paskelbti įrodymai, jog Mėnulio […]
Continue reading »
Gravitacija, nors ir silpniausia iš keturių fundamentaliųjų sąveikų, yra pagrindinis kosmoso struktūras valdantis veiksnys. Ji pasireiškia toli gražu ne tik kaip paprasta trauka, palaikanti planetas savo orbitose. Rezonansai, perturbacijos ir potvyniniai efektai – irgi gravitacijos poveikiai. Praeitos savaitės naujienose randame […]
Continue reading »
Maždaug viena iš 20-50 galaktikų aplinkinėje Visatoje yra aktyvi – į jos centrinę juodąją skylę sparčiai krenta dujos, įkaista ir spinduliuoja panašiai ryškiai arba ryškiau, nei visos galaktikos žvaigždės kartu sudėjus. Taip pat maždaug viena iš 20-50 galaktikų aplinkinėje Visatoje […]
Continue reading »
Gausiausias cheminis elementas Visatoje – vandenilis, – savaime suprantama, yra svarbus įvairiuose kontekstuose. Nuo to, kad sudaro vandenį, be kurio neįsivaizduojame gyvybės, iki tarpžvaigždinės medžiagos, iš kurios formuojasi žvaigždės. Praeitos savaitės naujienose randame tyrimų apie paskutinius Marso ežerus, apie chemines […]
Continue reading »