Trečiasis mano tekstas Delfi+ skaitytojams – apie Kinijos ambicijas kosmose. Nuo labai kuklios pradžios prieš pusšimtį metų, Kinija dideliais žingsniais vijosi JAV ir dabar kai kuriais atžvilgiais tapo lygiaverte konkurente. Kviečiu susipažinti su pagrindinėmis Kinijos kosminių tyrimų kryptimis, ateities planais […]
Continue reading »
Verdantį ir garuojantį vandenį esame matę visi. Bet šie reiškiniai vyksta toli gražu ne tik vandenyje: pavyzdžiui, protoplanetiniai diskai irgi išgaruoja. Stiprėjanti žvaigždės spinduliuotė jų daleles išmeta tolyn į tarpžvaigždinę erdvę, o dabar pirmą kartą šis procesas užfiksuotas realybėje, ne […]
Continue reading »
Saulės sistemos pakraštyje, už Neptūno orbitos, prasideda Kuiperio žiedas – nuolaužos, likusios nuo planetų formavimosi laikotarpio. Ten skrieja ir Plutonas, ir daugybė kitų, mažesnių kūnų. Kur yra žiedo išorinis kraštas? Neaišku, o nauji New Horizons duomenys klausimų užduoda daugiau, nei […]
Continue reading »
Namuose besikaupiančios dulkės erzina, o kaip kosmose? Ten jų reikšmė – dvejopa. Viena vertus, jos sugeria dalį spinduliuotės, ypač regimųjų ir ultravioletinių spindulių ruože, ir trukdo stebėti žvaigždes, radijo spinduliuotės šaltinius ir kitus objektus ar reiškinius. Įvertinti jų poveikį padės […]
Continue reading »
XIX amžiaus pradžia astronomams pažymėta įdomiu atradimu – nauja planeta Saulės sistemoje. Vos du dešimtmečiai buvo prabėgę nuo tada, kai prie penkių plika akimi matomų planetų dangaus skliaute prisijungė šeštoji – Uranas, taip papildydama Saulės sistemą iki septynių žinomų planetų […]
Continue reading »
Žvaigždžių spiečiai atsiranda, kai didžiuliai tarpžvaigždinių dujų debesys ima trauktis ir fragmentuoti. Traukimasis nesustoja ir prožvaigždžių stadijoje, kai fragmentai jau nusistovėję, bet dar neįsižiebę žvaigždėmis. Be to, šiuo laikotarpiu pradeda ryškėti tipinė spiečių savybė – masių segregacija: masyvesnės prožvaigždės randamos […]
Continue reading »
Tarp praėjusios savaitės naujienų nemažai įdomių porų. Pavyzdžiui, apie vandens apytaką: vienas tyrimas apie Marsą, kitas – apie protoplanetinius diskus. Arba apie orbitų perturbacijas: artimų žvaigždžių poveikį Žemės orbitai ir žvaigždėdaros regionų bangavimą Paukščių Take. Galiausiai – apie spiečių formavimąsi: […]
Continue reading »
Egzoplanetų žinome jau daugiau nei penkis tūkstančius; tai leidžia nagrinėti įvairias jų populiacijos statistines savybes. Viena tokia savybė – vadinamasis spindulio tarpas: planetų, kurių spindulys siekia 1,6-2,2 Žemės spindulio, yra mažiau, nei mažesnių ar didesnių. Ilgą laiką jį bandyta aiškinti […]
Continue reading »
Gyvybei reikia vandens, tad kur vanduo, ten ir gyvybė? Nebūtinai: vien vandens neužtenka. Dar reikia ir maistinių medžiagų – organinių junginių, bet panašu, kad net Saturno palydovo Titano, kurio paviršiuje tokių pilna, giluminio vandenyno organika beveik nepasiekia. Tai čia liūdnesnė […]
Continue reading »
Standartinis kosmologinis modelis teigia, kad šiandieninėje Visatoje negali būti struktūrų, didesnių nei maždaug 400 megaparsekų. Tai kaip paaiškinti, kai kone dvigubai jaunesnėje Visatoje aptikta tokio dydžio struktūra? O jei ji yra dar didesnės struktūros dalis? Na, gal tai ir nesugriauna […]
Continue reading »