„If yesterday was two days ago tomorrow, will the day after tomorrow be today or yesterday?”
~Temporal Manipulation 101 final exam, Tolarian Academy
Vienas iš daugelio mano pomėgių – istorija, ypač alternatyvioji. Šis pomėgis iš visos daugumos išsiskiria tuo, kad kartais ką nors su tuo susijusio nuveikiu, taigi stoja palyginus netoli tolkinizmo, fizikos ir MtG (šita tvarka), ir turbūt prilygsta architektūrai. O tai jau daug. Nežinantiems trumpai paaiškinu, jog alternatyvioji istorija yra tiek istorijos mokslo, tiek fantastikos sritis, nagrinėjanti istorinių įvykių galimas, tačiau neįvykusias, eigas bei pasėkmes. Klasikinis pavyzdys – “o kas būtų, jei naciai būtų laimėję Antrąjį pasaulinį karą?” Tikri šio reikalo geek’ai, aišku, tokius klausimus jau yra išnarstę po kaulelį, ir jiems įdomiau, pavyzdžiui, kaip galėjo susiklostyti istorija, jei Britanijos karalius Jurgis I būtų likęs Hanoveryje ir į Angliją neatkeliavęs bei sosto neužėmęs. Arba kokia dar nereikšmingesnė smulkmena.
Kaip ten bebūtų, kalbant apie istorijos pokyčių irba pakeitimų galimybes, neišvengiamai susiduriame su klausimu, ar tai išvis nors teoriškai įmanoma. Ir prieiname prie laiko kelionių. Apie pačias laiko keliones dabar nerašysiu, bet pristatysiu keletą su jomis susijusių įdomių filosofinių / fantastinių teorijų (filosofija ir fantastika, mano supratimu, skiriasi tuo, kad fantastika paprastai būna įdomesnė, taigi toks grupavimas galimas :)). Nors kai kurias šių teorijų gvildena ir fizikai, kol kas jos lieka tik teoriniais pamąstymais, nes praktiškai laiko kelionės dar nėra pabandytos.
Pirmoji problema, iškylanti galimam laiko keliautojui – vadinamasis “senelio paradoksas”. Trumpai ir žiauriai šnekant, jis yra toks: jei aš nukeliausiu į praeitį ir nužudysiu savo senelį prieš tai, kai jis susitiko su mano močiute, tai aš negimsiu ir nebus kam nukeliauti į praeitį to senelio nužudyti. Žodžiu, geriausia išvis neprasidėti su visokiais seneliais ir jų žudymais… bet analogiška situacija bus ir tada, jei nukeliavę į tolimesnę praeitį nužudysite Aleksandrą Makedonietį, arba padovanosite Vytautui Didžiajam kelias dešimtis kulkosvaidžių ir amunicijos.
Šitokį paradoksą galima “išspręsti” keliais būdais. Pirmasis – gana mokslinė daugelio visatų teorija. Jei ji teisinga, vos tik nusikelsite į praeitį, atsiras nauja Visata, kurioje jūs jau egzistuojate. Taigi tai, kad ką nors praeityje pakeisite, jūsų nesunaikins, bet ateitį tikrai paveiks. Ir jei vėl nukeliausite į ateitį, savojo pasaulio nebeišvysite. Tiesa, galbūt kokiu nors kitu prietaisu pavyks pradėti keliauti tarp šių paralelių Visatų, kas taip pat būtų gana įdomu, ir netgi nieko keisti nereikėtų.
Antrasis būdas labai panašus į pirmąjį, tiesiog atmetama paralelių Visatų egzistencija. Nukeliaujate į praeitį, kažką pakeičiate, ir pasikeičia vienintelė egzistuojanti Visata. Jūs neišnykstate dėl to, kad jau buvote praeityje. Šį būdą galima laikyti daugelio visatų teorijos pritaikymo atmaina, kurioje neįmanomas keliavimas tarp paralelių pasaulių, tik kiekvieno pasaulio laiko linija.
Trečiasis būdas – teorija, jog praeities pakeisti vis dėlto neįmanoma. Kad ir kaip stengtumėtės, jums kas nors būtinai sutrukdys. Galbūt pajėgsite pakeisti nereikšmingas detales, o gal net ir to padaryti nepavyks, nes paaiškės, kad jūsų mėginimas kažką pakeisti jau yra įvykęs. Kaip bebūtų, galų gale istorija pakeista nebus.
Yra ir įvairių kitokių būdų, kuriuos pamiršau arba jų nežinau. Taip pat galimos įvairios aukščiau aprašytų būdų kombinacijos – pavyzdžiui, istorijos kontinuumas gali būti “tamprus” ir ilgainiui išlyginti daugelį pokyčių, bet nedidelio masto pokyčiai kurį laiką jame būtų matomi.
Buvau prisiminęs kažkokį kitą aspektą, apie kurį norėjau parašinėti, bet spėjau pamiršti. Jei kas perskaitėt mano mintis – duokit žinoti, būsiu dėkingas.
Laiqualasse