Pirmosios idėjos apie tamsiąją materiją iškeltos prieš beveik šimtmetį. Rimta hipoteze ji tapo prieš pusšimtį metų, netrukus iškilo į (mano nuomone, pelnytą) poziciją kaip pagrindinė teorija, paaiškinanti galaktikų sukimąsi, gravitacinį lęšiavimą, Visatos struktūrų formavimąsi ir kitus reiškinius. Ir nors dešimtmečius […]
Continue reading »
Plazma kartais vadinama ketvirtąja medžiagos agregatine būsena. Tai dujos, kuriose bent dalis elektronų atplyšę nuo savo atomų, taigi visoje terpėje esama laisvų krūvį turinčių dalelių. Dėl šios priežasties plazma su magnetiniu lauku sąveikauja labai kitaip, nei neutralios dujos, o tai […]
Continue reading »
Mėnulis neturi visuotinio magnetinio lauko, todėl jo paviršių nuolat talžo Saulės vėjas. Bet, pasirodo, nevienodai – tolimąją pusę stipriau, nei artimąją. Dabar pirmą kartą skirtumai aiškiai išmatuoti. Potvyniškai prirakintos planetos visą laiką atsisukusios viena puse į savo žvaigždę. Atrodytų natūralu […]
Continue reading »
Anekdotą apie (astro)fiziką, kuris pažįsta tik sferinius objektus vakuume, girdėjome daugelis. Bet mes tiriame ir kitokių formų objektus! Štai praėjusios savaitės naujienose daug juostų ir linijų. Pavyzdžiui, mineralų klodai Jezero krateryje, kurių kryptys atskleidžia kraterio ir apskritai jauno Marso istorijos […]
Continue reading »
Nukreipę siaurą Saulės šviesos pluoštą per prizmę, sukursime vaivorykštę: mėlyni spinduliai pakrypsta stipriau, nei raudoni, todėl baltą šviesą sudarantys įvairūs fotonai išsisklaido. Jei prizmė ir ekranas labai lygūs, pastebėsime, kad vaivorykštė nėra visai tolygi, o perkirsta tamsiomis linijomis, tarsi brūkšninis […]
Continue reading »
Kartais net ir mažytė dalelė – dulkė, granulė ar molekulė – gali atskleisti milžiniškus žinių klodus. Štai mikrometeoritų sferulės parodė, kad netoli Žemės ne per seniausiai subyrėjo kažkoks didelis asteroidas, kurio kol kas nesame aptikę. Specifinės azoto hidrido molekulės, judančios […]
Continue reading »
Žemėje po visa pluta plyti skysta magma, kuri kartais veržiasi iš ugnikalnių. Ji padeda stabilizuoti atmosferą ir kitaip prisideda prie mūsų planetos tinkamumo gyvybei. Dabar, panašu, išsiaiškinta, kad plačiai pasklidusios magmos būta ir po Marso pluta. Egzoplanetos kartais sąveikauja su […]
Continue reading »
Saulės aktyvumas yra cikliškas – kas 11 metų žvaigždę išberia dėmės, ji ima spjaudytis žybsniais ir plazmos pliūpsniais. Vienas toks ciklo maksimumas praėjo pernai. Dabar žinome, kad jo metu Saulės vėjas iš Žemės aplinkos iššluoja didelę dalį net ir labai […]
Continue reading »