Toli už Neptūno orbitos, toliau negu Plutonas, Makemakė ar Eridė, net už įprastinių Saulės sistemos ribų, bet daugybę kartų arčiau už artimiausią kitą žvaigždę yra vieta, labai dominanti astronomus. Netgi ne vieta, o visas sferinis kevalas, gaubiantis Saulę maždaug 550 […]
Continue reading »
Apie radijo astronomiją yra tokia įdomioji statistika: bendra visų radijo teleskopų surinktų fotonų energija yra mažesnė, nei energija, kurią išnaudoju spaudinėdamas klaviatūrą, kad parašyčiau šį sakinį. Radijo bangų ilgis daugybę kartų didesnis, nei regimųjų, o fotonų energija – tiek pat […]
Continue reading »
Per milijardus metų Marsas neteko didelės dalies savo pirmykštės atmosferos – ji tiesiog pabėgo į kosmosą. Dėl to Marso atmosferoje santykinai daug „sunkaus” anglies dvideginio, turinčio anglies-13 izotopą vietoj įprastinio anglies-12. O dabar paaiškėjo, kad smalkės Marso atmosferoje, priešingai, dažniau […]
Continue reading »
Šešioliktasis Mokslo populiarinimo konkurso darbas. Paulius Rimkevičius, Jonas Jeffrey Haist ir Gediminas Butkus iš VU Jaunųjų energetikų klubo pasakoja apie vėjo jėgaines.
Continue reading »
Daugelis turbūt galvoja, kad astronominiai procesai visada vyksta taip lėtai, jog tiesiogiai stebėti pokyčių neįmanoma. Dažnai tai yra tiesa, bet ne visada. Kartais kaip tik, realiu laiku matomos variacijos išduoda labai įdomius reiškinius. Pavyzdžiui, nuolat kintanti ir netgi apsisukanti greitojo […]
Continue reading »
Paukščių Tako centre yra spiečius masyvių žvaigždžių, besisukančių tiesiogiai aplink supermasyvią juodąją skylę. Tarp jų nėra nei vienos dvinarės. Na, bent jau aptikti nepavyko, nors ir labai stengiantis. Bendrai Paukščių Take dvinarėse sistemose susiporavusios apie 70% masyvių žvaigždžių. Kodėl taip […]
Continue reading »
Nors astronomus dažnai pašiepia, kad mes nagrinėjame tik sferines karves vakuume, net ir sferiški dariniai nėra visiškai tolygūs. Dažnai juose galime rasti skirtumų bent tarp išorės ir branduolio. Štai paimkime Žemę – šalta ir kieta pluta gaubia minkštesnę karštesnę mantiją, […]
Continue reading »
Kosmoso orai – Saulės vėjo, žybsnių ir vainikinės masės išmetimų sukeliami reiškiniai Žemės aplinkoje. Seniai žinome, kad Saulės aktyvumas kinta 11 metų ciklu, tad ir kosmoso orai pasižymi panašiu periodiškumu. Bet pasirodo, jie kinta ir su žemiškų metų laikais: ties […]
Continue reading »
Daugelis astronominių objektų ir sistemų pasižymi gana paprastomis formomis – tai būna rutuliai ar diskai. Natūralu, kad nukrypimai nuo tokių konfigūracijų patraukia dėmesį. Pavyzdžiui, planeta, skriejanti kone statmena orbita, lyginant su žvaigždės sukimusi. Planetiniai ūkai – dar vienas geras pavyzdys: […]
Continue reading »
Kai žvaigždė praskrenda pernelyg arti juodosios skylės, pastarosios gravitacija ją suardo į gabalus; taip kyla potvyninio suardymo žybsnis. Iki šiol šie reiškiniai modeliuoti darant labai supaprastinančias prielaidas apie žvaigždės struktūrą. Nauji, detalesni modeliai įtraukia realistišką struktūros aprašymą ir parodo, kad […]
Continue reading »