Cheminės reakcijos ir panašūs procesai kosmose – jokia retenybė. Nors absoliučiai didžioji dauguma medžiagos ten yra vandenilis ir helis, taip pat egzistuoja visi likę cheminiai elementai ir šimtai, jei ne tūkstančiai, skirtingų molekulių. Kartais jas galima panaudoti žmonių poreikiams – […]
Continue reading »
Pašvaistės Žemėje – tikrai įspūdingas vaizdas. Dar įspūdingesnės jos Jupiteryje ir Saturne, kurių magnetosfera gerokai stipresnė, nei mūsų planetos. Tokia stipri, kad gali sukelti pašvaistes ir palydovuose. Dabar pirmą kartą tokios pašvaistės, matomos regimųjų ir infraraudonųjų spindulių diapazone, užfiksuotos visuose […]
Continue reading »
Moderni astronomija prasidėjo prieš keturis šimtmečius, kai Galilėjas pažvelgė į dangų pro teleskopą. Dar griežčiau žiūrint, jos pradžia galime laikyti XIX amžiaus mokslo pažangą, kai žmonės pažino elektromagnetinių bangų spektrą už regimosios šviesos ribų bei sukūrė prietaisus, galinčius fiksuoti įvairią […]
Continue reading »
Atstumai kosmose, atrodytų, yra dideli. Na, kosminiai. Bet kartais net ir jų nepakanka, kad objektai išsitektų vienas šalia kito. Štai paimkime planetas Saulės sistemoje. Visos sukasi savo beveik apskritiminėmis orbitomis, tačiau jei Asteroidų žiedą pakeistume viena truputį už Žemę masyvesne […]
Continue reading »
Visatoje yra daug planetų, masyvesnių už Žemę, bet ne tokių didelių, kaip 17 kartų masyvesnis Neptūnas. Jos gali būti uolinės – kaip mūsiškė, padengtos dešimčių ar šimtų kilometrų storio vandenynais arba gaubiamos storos vandenilio ir helio atmosferos. Ilgą laiką buvo […]
Continue reading »
Dirbtinio intelekto – ar, tiksliau, mašininio mokymo – algoritmai randa vis daugiau pritaikymų astrofizikoje. Nuo galaktikų ar spiečių atpažinimo iki sudėtingesnių struktūrų paieškų ar ryšių radimo abstrakčiuose duomenyse – visa tai automatiniai algoritmai daro daug greičiau, nei žmonės, o dažnai […]
Continue reading »
Saturno palydovas Mimas garsus tuo, kad primena Mirties žvaigždę iš Žvaigždžių karų. Didžioji įduba – Heršelio krateris – padeda suprasti ir Mimo istoriją, pavyzdžiui, kokio storio ledo plutą jis turi ar turėjo praeityje. Apie tai pasakoju naujausiame Visiškame kosmose. Gero […]
Continue reading »
Kiekvienų metų pradžioje sulaukiame daugybės pranešimų apie numatomus metų planus. Ar tai būtų asmeniniai pasižadėjimai daugiau sportuoti ir sveikiau maitintis, ar grandioziniai pasaulį keičiantys projektai. Kosmoso sektoriuje taip pat būna įvairių planų. Praeitų metų pradžioje kai kuriuos jų apžvelgiau Visatos […]
Continue reading »
Mūsų Mėnulis – toks įprastas ir kasdieniškas (ar labiau kasnaktiškas) vaizdas, kad ne visada susimąstome apie jo poveikį. O jei ir susimąstome, tai turbūt manome, kad viskas jau žinoma. Pasirodo, ne: tik praeitą savaitę pirmą kartą paskelbti įrodymai, jog Mėnulio […]
Continue reading »
Žvaigždžių dėmės rodo jų aktyvumą. Kartais dėmės gali dengti netgi didžiąją dalį žvaigždės paviršiaus. Tyrinėti jas iki šiol buvo labai sudėtinga, mat pamatyti pavienes dėmes – neįmanoma, o nustatyti jų skaičių netiesioginiais būdais – sudėtinga ir ilgai trunkanti procedūra. Naujas […]
Continue reading »