Mokslo evoliucija išgelbėjo mano gyvybę [Mokslo populiarinimo konkursas]

Septintasis mokslo populiarinimo konkurso darbas. Kauno kolegijos antrojo kurso taikomosios komunikacijos studentė Kristina Jankūnė rašo apie diabetą.

Konkurso darbų laukiame iki kovo 21 dienos, tad dar turite laiko parašyti puikų tekstą ir laimėti dosnių rėmėjų prizų!

***

Mokslo evoliucija išgelbėjo mano gyvybę

Kristina Jankūnė

Maždaug prieš 16 metų mano tėvai išgirdo diagnozę, kuri ir tada, ir dabar atrodo labai baisi su tuo nesusidūrusiems žmonėms. Cukrinis diabetas – liga, kuri nuo ketverių metukų lydi mane gyvenimo kelyje ir pakeitė mano gyvenimo būdą.

Kas yra cukrinis diabetas?

Gydytojas Saulius Deveikis tai apibūdina gana paprastai: „Tai endokrininė liga, kai dėl sutrikusios hormono insulino funkcijos kraujyje padaugėja gliukozės“. Šia liga gali sirgti tiek vyresni žmonės, tiek vaikai ar net nėščiosios. Vyresniems žmonėms nustatytas diabetas yra skiriamas prie II-ojo tipo, o vaikams – prie I-ojo. Tuo tarpu nėščiosioms gali atsirasti gestacinis cukrinis diabetas, kuris ypač padidina komplikacijų galimybę.
Skiriasi ir gydymo būdai: sergantiems pirmojo tipo diabetu insulinas dažniausiai yra būtinas, o vyresniems žmonėms užtenka gydymo tabletėmis. Žinoma, matuotis cukraus kiekį kraujyje ir kontroliuoti savo mitybos racioną turi kiekvieno tipo atstovai.

Cukrinio diabeto atsiradimo kilmė

Kiekvieną kartą man atsidūrus ligoninėje, išgirstu tą patį klausimą „Ar jūsų šeimoje dar yra sergančiųjų diabetu?“. Tai vienas iš pagrindinių rezidentus dominančių klausimų. Taip yra todėl, kad sergantieji cukriniu diabetu savo šeimos istorijoje dažnai neturi giminaičių, kurie sirgo būtent šia liga. Tuomet kas gi galėjo turėti įtakos susirgti cukriniu diabetu?

Visuomenėje vyrauja klaidingas požiūris apie tai, kad cukriniu diabetu esą susergama dėl per didelio saldumynų ar cukraus vartojimo. Iš dalies tai tiesa, bet tik todėl, kad šiose medžiagose yra angliavandenių, kurių nesaikingas vartojimas gali privesti prie nutukimo. Kai diabetas nustatomas nutukusiems žmonėms, jis dažniausiai būna antrojo tipo ir ligos eiga yra kiek lengvesnė nei įprastai.

Tačiau kaip gali susirgti vaikai, kurie neseniai gimė? Maždaug prieš dešimt metų Kauno Klinikose buvo atliekamas tyrimas apie diabeto kilmę. Jame dalyvavau ir aš. Tuomet sužinojau, jog mano diabeto kilmė yra autoimuninė ir gydytojai nusprendė, jog šią ligą aš tikriausiai paveldėjau. Vis dėlto jokių šios ligos atvejų mūsų giminėje mūsų šeima nežinojo. Kai mano seneliai ar proseneliai buvo jauni, medicina nebuvo tiek pažengusi, ir apskritai tuo metu ne visi žmonės dėl šios ligos tyrėsi.

Kodėl šiomis dienomis tai ypač aktuali problema?

Šiuo laikotarpiu žmonės pakankamai dažnai linkę pasimėgauti skaniu maistu, kuris ne visais atvejais būna sveikas. Skubantys dažnai mėgsta rinktis greitai paruošiamą maistą, kuriame apstu angliavandenių. Pasak oficialios statistikos portalo, „ 2019 m. 41 proc. 18 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų turėjo normalų svorį, 57 proc. – per didelį (antsvorio turėjo 38 proc., nutukusių buvo 19 proc.)“, todėl padaugėjo ir susirgimų cukriniu diabetu, ypač II-ojo tipo sergančiųjų.

Insulino pompa – mokslinis išradimas, kardinaliai pakeitęs mano gyvenimą.

Didėjant susirgimų skaičiui, padidėjo ir poreikis pokyčiams, atsirado būtinybė sukurti priemonę, efektyviau kontroliuojančią cukrinį diabetą. Prisimenu, kai ligoninės personalas mane atpažindavo tik iš išvaizdos. Tada galvojau, kad džiugu, jog ligoninėje visi mane pažįsta, bet dabar suprantu, kad taip atsitiko tik todėl, jog ten per metus lankydavausi kas kelis mėnesius, kartais ir kas mėnesį. Mano cukraus kiekis kraujyje svyruodavo gyvybei pavojingomis kreivėmis, dėl to porą kartų net gulėjau reanimacijoje. Gydytojai darė viską, kad man padėtų ir pastatytų ant kojų, o kuomet situacija susinormalizavo, pasiūlė išeitį – insulino pompą.
Kai žmogus naudojasi švirkštais, insulinas leidžiamas vienu kartu, jo veikimo negalima pristabdyti, o naudojantis insulino pompa, ją galima bet kada sustabdyti, krentant cukraus kiekiui kraujyje, ar susileisti daugiau insulino, jei jis kyla. Tai ypač patogus būdas kontroliuoti diabetą ligos atveju, kai būna pakilusi kūno temperatūra, nes tuomet insulino poreikis padidėja. Per įvestą kateterį insulino pompa yra visą laiką prijungta prie žmogaus. Žinoma, ją galima atsijungti norint eiti išsimaudyti ar sportuojant.

Insulino pompa (autorės fotografija)

Sensoriaus atsiradimas palengvino cukraus kiekio organizme nustatymą, esant darbo vietoje.

Bėgant metams, mano rankų pirštai pasidarė mažiau jautrūs, subadyti, buvo sunku matuotis cukraus kiekį kraujyje. Ir darbe, ir bet kurioje kitoje viešoje vietoje buvo ganėtinai nesmagu matuotis cukrų, nes žmonės žiūrėdavo į mane, lyg į nesveiką ar nevisavertę, nors aš tokia nesijaučiau. Tuomet gydytojai pasiūlė dar vieną išeitį – sensorių. Jo veikimo principas panašus kaip ir kateterio, tačiau su jutikliu, kuris matuoja cukraus kiekį audinių viduje. Rodmenys ne visada yra tokie patys kaip matuojant iš piršto ir jį rekomenduojama naudoti kartu su aparatėliu, kuris gali būti naudojamas imant kraują iš piršto. Nepaisant to, diabeto kontrolė tapo daug lengvesnė, ypač kai reikia pasitikrinti, ar cukrus kyla, ar krenta darbinėje aplinkoje, o gal tiesiog einant gatve.

Sensorius (autorės fotografija)
Cukraus kiekis kraujyje imamas iš piršto (nuotrauka paimta iš interneto: https://www.pexels.com/photo/person-holding-black-tube-1001897/ )

LITERATŪROS ŠALTINIAI:

  • https://paliesiausklinika.lt/cukrinis-diabetas/simptomai/
  • https://www.sveikaszmogus.lt/Straipsniai_zurnale-5281-Autoimunines_ligos_Kas_tai
  • https://osp.stat.gov.lt/lietuvos-gyventoju-sveikata-2020/kmi

One comment

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas.