Kaip keičiasi mūsų požiūris į skaičius

Ne vieną ir ne du kartus esu sakęs, kad mūsų smegenys nėra prisitaikiusios astronominiams dydžiams suvokti. „Šviesmetis“ ar „Saulės masė“ yra abstraktūs skaičiai, kurių suvokti mes tiesiog negalime, galime tik jais manipuliuoti matematiškai. Tai šiek tiek liūdna, bet taip jau yra su ta evoliucija: smegenys įgijo tokius gebėjimus, kokių reikėjo išgyvenimui, o ne galvojimui apie kosmoso tolybes.

Bet va prieš porą dienų perskaičiau New Scientiste vienos knygos recenziją (tekstas gali būti po paywallu). Ta knyga, „Numbers and the Making of Us„, pasakoja apie skaičių reikšmę žmonių kultūrai ir atvirkščiai – kad skaičiuoti mes išmokome todėl, kad pradėjome kalbėti ir įgijome kultūrą. Vienas iš ten pateikiamų argumentų, paminėtas ir recenzijoje, yra kad neturėdami kalbos, žmonės galėjo tik apytikriai suvokti skaičius, didesnius už tris. Atsiradus kalbai ir skaičiams, mūsų suvokimas išsiplėtė, ir dabar galime gana konkrečiai suvokti didesnius skaičius (tiksli riba neįvardinta, bet manau, kad bent kelias dešimtis pasiekėme, o gal ir kelis šimtus; nors galima sakyti, kad intuityviai visgi sunkiai suvokiame ką nors didesnio už 5).

Perskaitęs tą pagalvojau, kad jei kultūra ir skaičių egzistavimas praplėtė mūsų smegenis ir suvokimą iki didesnių skaičių, nei suvokia kalbos neturintys gyvūnai, tai galbūt, laikui bėgant, ir astronominiai dydžiai taps suvokiami. Galbūt, kai žmonės reguliariai skraidys tarp Saulės sistemos planetų arba į kitas žvaigždes, suvoksime ir jas skiriančius atstumus?

Tiesa, tada prisiminiau, kad daugybė gyvūnų irgi moka skaičiuoti, ir iki daugiau, nei trijų, ir pagalvojau, kad gal geriau reikėtų būti atsargiam su optimizmu :)

Laiqualasse

6 komentarai

  1. Manau, mūsų technologinis progresas pralenks intuityvų didelių skaičių suvokimą. Kai jau ramiai skraidysime tarp žvaigždžių, galėsime įvairiais smegenų implantais ir didelius skaičius suvokti ir apskritai daugiau bei žymiai sudėtingesnių operacijų vienu metu atlikti. Skaitant šias kelias pastraipas prisiminiau neblogą fantastinį kūrinį (CALCULATING GOD
    ROBERT J. SAWYER) kuriame svarstoma, kad galbūt suvokiamų skaičių dydis gali priklausyti nuo pirštų skaičiaus ir ateivių civilizacijos su 6 pirštais intuityviai suvokia šiek tiek didesnius skaičius nei mes, o pavydžiui ateiviai su 23 pirštais gali lengvai suvokti skaičius iki 46 tačiau didesnių skaičių jie apskritai nesupranta, nes 23 yra pirminis skaičius, kuris nėra labai patogus matematikai vystyti.

    1. 5 – irgi pirminis skaičius, tai gal tiems ateiviams su 23 pirštais atrodo, kad mes, penkiapirščiai, esame atsilikę :)

  2. Tikiu, kad 9 daiktus suvokiate akimirksniu, vienu ypu, jei jie sudėti kvadratu. 10 – jau akys mato kaip 9 ir dar 1.

    1. Panašiai galima būtų sakyti, kad ir 25 daiktus suvoktume, jei jie sudėti kvadratu, kaip 5×5.

      1. 25 netilptų į vieną žvilgsnį; bet 5 nors kiek atskirti kvadratėliai būtų suvokiami kaip 5 po 5. Tie, kas susiduria su daiktų skaičiavimais suvokia geriau. Moksliškai suvokiamą skaičių matuoja kiek daiktų vienu metu suvokiam, bet sugrupavimas didina šį skaičių.

Komentuoti: Laiqualasse Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.