Spalio mėnesį fantastinių knygų klube aptarsime Andy Weir romaną „Marsietis”, kurio ekranizacija netrukus pasirodys kinuose. Knygą skaityti pradėjau prieš porą dienų, dar nebaigiau, bet kol kas ji nuostabi. Gyko komentarai bus, bet turbūt tik po klubo. Taigi kviečiu užsukti ;)
Laikas: spalio 13 d., antradienis, 18.30
Vieta: VU Fizikos fakultetas, 215 auditorija, Saulėtekio al. 9, III rūmai
Kaip prie mano apžvalgos vienas gykas pakomentavo, šita knyga — visiškas nerdgazmas.
Aha, nerdgazmas – teisingas apibūdinimas :)
Ir tamstos apžvalgai daugmaž pritariu. Tik man veikėjo žmogiškumo netrūksta. Misijos log’uose jis ir neturi atsispindėti, bent jau ne daugiau, nei atsispindi šitoje knygoje.
Kaip su celofano gabalu ir lipnia juosta uztaisyti nusprogusio gyvenamojo modulio anga?
Ziurejau filma – galit neit :)
Ir kodėl gi neeiti į tą filmą?
Apie tai, kaip užtaisyti angą, knygoje paaiškinta. Filme turbūt irgi. Taigi nesupratau klausimo :)
filme buvau – jis nuostabus. Itrauke ir nepaleido iki pat titru. Paskui dar kelias dienas vaiksciojau apdujusi, taip jis mane paveike. Nezinau, kaip knyga, nes tik galvoju ja skaityti, bet filmas 10 balu. Ir beje, viskas yra pacio autoriaus matematiskai apskaiciuota, taiga, jokios fantastikos.
Na, kaip čia pasakius, „jokios fantastikos” – tokia misija visgi dar neįvyko ir neįvyks bent porą dešimtmečių. Bet neskaitant šito – taip, (beveik) jokios fantastikos :)
Kazkaip jis ten ne taip tas filmas susiziurejo, net gravity tokiu akivaizdziu nesusipratimu nerode.
Kai nuroves modulio duris, tai Damonas celofano gabalu ir duct teipu uztaise. ~40 tonu slegi :D
Is kur ten Marse tokie uraganiniai vejai prie tokio mazo slegio, raketas verciantys?
Tarkim, buvo tie vejai, o tada veliavele ismeigta prie to „radioaktyviojo bloko”, ka, ji taip ir prastovejo? :D
Va tokie vidiniai nesuderinamumai akis bado.
Po interstellar, kuriame buvo palikta laisve fantazijai „kvantiniuose kloduose” (whatever), Marsietis ziurejosi kaip vienas didelis trolinimas. I filmo pabaiga tas spjaudomokslinis trolinimas net atsibodo, kai Damonas skrido kaip aironmenas. Per filmo viduri dar vis kildavo minciu – taip gali buti/negali buti, o i gala lieka viena mintis – nesamone. Kuri, beje, paaugliams ir ne tik, patiko :)
Tai va, lauksim Marsiecio spjaudomokslinio debuginimo.
O tiems, kurie nori pamatyti jau ketvirtaja klasika tapusios epopejos „Mato Damono gelbejimas” dali, filmas gal ir vertas. Holiduva reikia islaikyti ;)
1. Gelbstint eilini Mata Damona
2. Matas Damonas gelbejasi pats ir netycia isgelbeja zmonija (Eliziejus)
3. Matas Damonas pakisa kitus kad issigelbetu (Tarpzvaigzdinis)
4. Matas Damonas ir kosmonautai: isgelbekime ji ;)
Na, bent jau knygoje tas „celofanas” buvo ta pati medžiaga, iš kurios bazė statyta, o „duct tape” – specialūs tokioms situacijoms pritaikyti klijai. T.y. taisymo medžiagos panaudotos pagal paskirtį.
Uragano poveikio pervertinimas – klaida, kurią pripažįsta ir autorius, tiesiog nesugalvojo kitokio paaiškinimo, kaip Watney liko vienas Marse.
O „Gravity”… Na, kuo mažiau apie jį šnekėsime, tuo geriau (ta prasme man jis žiauriai nepatiko). „Interstellar” patiko, nors buvo daug problemų ir neskaitant kvantinio misticizmo.
Interstellar apart kvantinio misticizmo problemų nepastebėjau. Iš fizikinės pusės statant filmą tai ne tai kad klaidų padaryta, o ir efektas naujas atrastas. Buvo čia visokių „bad” astronomerių kurie kritikuot bandė, o poto savo klaidas pripažinėjo.
Gravity – tai kaip Armagedonas, stipriai kritikuojamas, moksliškai labai silpnas filmas.
Marsietį dar žiūrėsiu, bet iš atsiliepimų tai laukiu panašaus kaip Interstellar.
Interstellar problemos buvo labiau ne iš mokslinės pusės (mokslinių buvo viena kita, bet pakankamai smulkios). Na, „meilė nugali fiziką” galima priskirti kvantiniam misticizmui, bet dar buvo biški idiotiško blatant seksizmo („einam, mergaite, mums čia nėra kas veikti, kai tavo tėvelis ir NASA galva apie mokslą šnekasi”), apskritai visas NASA slaptumas/neslaptumas. Bendro filmo įspūdžio negadino žiūrint, bet paskui galvojant vis iškildavo.
Tai nesamoniu buvo. Labiausiai įstrigo ir garsiai nusijuokiau kai pasakė jog dabar mokyklose mokina jog amerikiečiai niekada nebuvo nusileidę mėnulyje.
Na, tokiam mokymui buvo tam tikras pagrindimas, nors pritariu, kad kvailai atrodė.
Tada Holiduvas vietoj tu specialiu medziagu paeme plastos celofano ir to brangesniojo duct teipo is „senuju zmoniu” krautuves. :) Va del to ir reikes knyga paskaityti, nes tikrai subanalinta. Is pradziu galvojau, cia tik skyle uztaisys, kad vejas nepustu, o po to jis ta savo dukteipinta celofanini siltnami dar ir pripompavo iki atmosferos slegio ir sedejo viduj su treningais. :)
Gravity buvo geresnis vien del to, kad Sandra „perejo” per keturis elementus: Ora (kai jo truko), Ugni (kai ISS dege ir viskas krentant dege), Vandeni (kai skendo) ir Zeme (kai pagaliau islipo). Kadangi sita „keturiu elementu” potekste supratau po savaites ir kadangi filma ziurejau net du kartus del motion sickness (patinka) ir siurpuliuku muzikos, tai gravity man geriausias. Interstellar – liudnas momentais ir filmo pradzioj uzkniso CAPS LOCKAIS auditorijai (matyt amerikieciu) aiskinimas apie skrydzius i kosmosa. O Marsietis – abos muzikos paklausyt. ;)
Gerai, gravityje buvo Klunis ir haliucinacijos bei tas nutrukimas jo. [-1] O Marsietyje buvo 16-tainis kodas. [+1]
Nu va, aš irgi paveizojau. Labai džiaugiuosi, kad pasirinkau 3D variantą. Jame visureigis atrodė kaip žaisliukas ant stalo, tai biškį juokinga :-) Neypač gerai tos didelės erdvės perteiktos pasirodė. Ale dzin.
Iš dalies „klausimui“ pritariu. Prie labai geros knygos geras priedas, bet žiūrėti pavieniui tai gali pasirodyti prėskoka ir nedagalvota. Beje, kai pamačiau tą iškeiktą plėvelę su izoliacija, tai irgi pagalvojau „jopšikmat“. Ir šalmo remontas nutrūkus šliuzui bile koks biškį… supaprastinta ir smarkiai.
Apie slėgį ir man ten kilo minčių. Kai padarė tą remontą su plėvele, smarkus Marso vėjukas sugebėjo ją įpūsti ir išlenkti į vidų. Nu, kamon, su Marso slėgiu tai ten turėjo pusė asteroido nukrist, kad tokį vėją sukeltų…
O šiaip filmas gražus. Ir Deimonas man patinka visai. Na, bet dėl skonio nesiginčijama.
Jo, su tuo vejuku ir ilinkimu tai taip :)
O gal ir atlaikytu? Gaunasi apie 1 kg/cm^2, tai gera siltnamine plevele turetu atlaikyti toki spaudima, jei pasiskirsto tolygiai. Problema butu krastuose, nes ji uzlenkta ir butu pjaunama. Per perimeta, kuris butu kokie 7 m veiktu kokiu 40 tonu jega, jei skyles plotas apie 4 m^2 buvo (Damonas stacias praeidavo). Cia reiketu pabandyti kaip ten su tuo celofano stiprumu.
Pabaigoj tai kai skrido ora is rankos leisdamas ir nesisukdamas apie mases centra… Net Sandra su gesintuvu realistiskiau pasirode ;)
Hm, knyga po filmo – idomus atvirkstinis variantas. Renderinasi Damono pavidalu :-) Pradzia skaitosi su polekiu, padarysim.
Mysliau – butent ta ir turejau minty kai rasiau apie CAPS LOCKAIS aiskinima filme amerikieciu auditorijai. Cia man buvo momentas kai nutruko rezisieriaus rysys su manimi. Tiksliau – mano pasitikejimas rezisierium :-) Tas pats trukis buvo su celofanu ant duru Marsietyje. Kaip Laiqualasse rase – knygoj specialus audinys. O filme – tas pats celofanas kuriuo kondensata varvino viduj. Gravity buvo tas momentas kai Klunis atsidare kapsule ir is vakuumo grizo pas Sandra. Issisuko per haliucinacija :-) kuri dar paskatino stabdymo variklius pagazavimui panaudot. Gal cia ir detales, bet filmo kurejai turetu stengtis islaikyti ne tik susidomejima auditorijos, bet ir pasitikejima ivykiu/poelgiu pagristumu. Jei keiciam fizika tai keiciam fizika. Bet su vidiniu suderinamumu. Nes nu as filmo eigoj daug maz prisimenu ka pries tai rode ir ar dera dabar ir pries desimt minuciu fizika. :-)
I filmus visokius nueinu. Buvau vienam kazkokios merginos gyvenimo istorijoj – isejom per viduri nes nesamone be jokios logikos. O sale buvo pilnesne nei marsiety. Tai galvoju kad veltui cia svarstau ir holiduvas atsizvegdams i vidurki daro filmus daugumai patinkanciu budu. Dzin detales :-)
Is geru pastaruju filmu kur tikrai gerai padaryta ir islaiko demesi ir gali ziuret du kartus nes antra karta kitaip ziuresis (bet matysis detaliu) buvo gone girl. Bet intriga tik pirma karta. Ypac enderio zaidimas – intriga iki galo. Abu pagal knygas. Abu ne visiskai iki galo atskleidzia veikejus, todel po filmo tos knygos gerai susivalgo. Gone girl truputi creapy :-) Nu o filmas apie nieka bet ypac graziai sueditintas – mad maxas. Ten durnas momentas buvo pradzioj kai tas diedas pila vandeni is vamzdziu gera srove o ant vargsu apacioj vos varva truputi.
Laukiam star warsu. Bus kazkas tarp epizodo i ir paskutiniu star treku. Jei ir vel biciukas su gobtuvu pasakys fraze „i’ve been ekspekting ju” – atiduosiu pop-korna kaimynams ir iseisiu is sales ;-)
Ar yra filmu/knygu kur fizika specialiai butu keiciama vystantis veiksmui? Fizika kaip priezasties pasekmes sarysiu visuma. Zinau Cube, bet juose jei gerai prisimenu chebra bando atspeti fizika. Zinau dar viena, tik pavadinimo neprisimenu, kur du biciukai laiku pradeda keliauti po stalu palinde ir taip uzsiloopina, kad grizti negali. Bet irgi su logika. Gal koks filmas butu su veikeju, kuriam stoga rauna, kaip „pi”, bet net tokie psichiniai atvejai turi logika – smegenys pagal tam tikras taisykles dirba net ir ligu atveju. Taigi, klausimas toks: ar yra kuriniu kuriuose specialiai butu keiciama fizika arba kaip antikos laikais ant galo „deus ex machina” viska sutvarko? Gal prometejas su tokia potekste ir buvo? :-)
Gal ir ne į temą, bet „Predestination“ labai maloniai susivartojo.
Aha, man taip pat.
Sakyčiau, kad kokie nors superherojiški filmai gali pakliūti į šitą kontekstą. Net ir „Matrica”, jei kalbėtume apie „fiziką” pačioje Matricoje. „X-men” trilogija su augančiomis Jean Grey galiomis. „Watchmen” su Dr Manhetenu. „Chronicle” irgi gali būti kažkas panašaus, bet šito nemačiau, tai negaliu pasakyti.
Dekui!
Gal yra koks updeitas is gyku marsavimo? Gal kokiu diskusiju buvo siais klausimais?
Nes kaip tik siandien vienas prietelis su kuriuo kompanijoj ziurejom klause manes – o kodel mums taip nepatiko marsietis, visi ji taip giria. Ir galvoju kodel :-)
Jo, diskusijų buvo. Kada nors parašysiu plačiau.
Šiaip filmą irgi tik vakar pažiūrėjau. Tikrai subanalinta smarkiai, ir knygos atmosferos, tos visos įtampos ir pavojų kažkaip nesugebėjo perteikti normaliai. Gaila. Nors apskritai tai filmas neblogas.
Bet Sean’as Bean’as nemirė, tai nekažką.
Man dar vienas momentas Marsietyje įdomus pasirodė: kas būtų ištiesęs pagalbos ranką NASA’i prieš 5-10 metų? (ta prasme, jei filmas būtų statytas tada) Aha, teisingai. :)
O dabar kinai. Ir apie tuos anuos nė užuominos. Čia specialiai dėl propagandos, ar jau pasąmonėj „paradigma” apie artimiausią kosminių technologijų konkurentą pasikeitus?
Įdomus pastebėjimas. Manau, kad bent iš dalies tai paradigma tikrai pasikeitė. Kinija dabar pakilime, o Rusijos kosmoso programa stringa ir stringa.
Norėčiau paklausti fizikų dėl dabar pastoviai pasirodančių straipsniukų kaip ten „NASA tuoj tuoj ten žmones skraidins”. Jie visi tokie paviršutiniški lietuviškuose portaluose, kad net erzint labiau už horoskopus pradeda.
Man įdomu, kaip ten NASA ruošiasi saugotis nuo radiacijos tiek erdvėj, tiek pačiam Marse? Kaip suprantu, tai yra viena didžiausių grėsmių žmonių gyvybei tokioje misijoje?
Aktualus klausimas, as taippat nerandu atsakymu.
Visuose straipsniuose tiktai spekuliacijos ir spejimai, kas galetu apsaugoti nuo radiacijos, bet realaus plano taip ir neradau.
Priedo noreciau paklausti – ka manot apie pries mazdaug 1 menesi Elon Musk issakyta ideja apie atomines bombos numetima Marse? Tokie teiginiai kaip magnetinio lauko sukurimas kuris atmustu daly radiacijos marse skamba visai itikinamai ?
P.S Neturiu galimybes rasyti LT raidem , my apologies :)
Apie bombos numetimą detaliai nesidomėjau. Kaip supratau, bombos reikėtų tam, kad paskleistų atmosferą Marse, išgarinusi poliarines kepures? Bet ta atmosfera ilgai negyvuos – bus nupūsta į kosmosą. Kad ji išliktų ilgai, reikėtų sukurti ir magnetosferą, o kaip tą padaryti, kol kas visai neaišku. Net neaišku, ar apskritai įmanoma.
NASA planuoja žmones į Marsą nuskraidinti per artimiausius 20 metų. Visi ankstesni planai yra ne NASA (daugiausiai Mars One, bet ir kitų buvo). Per tą laiką reikia išspręsti daug visokių problemų, ne tik dėl radiacijos. Tas yra daroma palaipsniui; netrukus ketinama pradėti skrydžius į Mėnulio orbitą, į ten atitempti asteroidą – visi tie darbai būtų žingsniai Marso link.
Praeitą savaitę NASA kaip tik išplatino to 20 metų plano dokumentą, jį galima perskaityti čia.