Kai kam nors pasakau, kad esu astronomas (ar tiesiog šiaip mokslininkas), tai visi iškart klausia, ką dėstau. Ar šiaip ko nors apie dėstytojavimą. Taip lyg nieko daugiau mokslininkai neveiktų, tik studentus ganytų :) Iki šiandien visiems turėjau ilgai ir nuobodžiai aiškinti, kad dar nedėstau. Tiksliau sakant, ilgas ir nuobodus aiškinimas prasidėdavo tada, kai nelabai patikėję manęs klausdavo „o ką tu tada darai, jei nedėstai”.
But not anymore. Šiandien pirmą kartą vesiu paskaitą. Ir rytoj vesiu. Gavau iškart du modulius dėstyti šį semestrą (tiksliau pusantro, nes vienas tęsis tik porą mėnesių). Ketvirtakursiams bakalaurantams aiškinsiu apie tarpžvaigždinę medžiagą, o antrakursiams magistrantams – apie skaitmeninį modeliavimą. Apie abu dalykus žinau tikrai nedaug, taigi bus linksma :) Bet gal ta pačia proga atsiras ir straipsnių bloge šitomis temomis.
Laiqualasse
Dėstymas – klaikus žodis. Kaip vienas profesorius (lietuvis, tiksliai nepamenu kuris) yra pasakęs – dėstyti galima tik plyteles gatvėje.
O kokį žodį naudoti vietoj jo?
Primine man sena tarybini anekdota: vienas mokytojas skundziasi kitam: „na ir idiotu klase man kliuvo! Nu is kur tokiu randasi? Viena karta aiskinu – nesupranta, antra karta aiskinu – nesupranta, trecia karta aiskinu – pats pradedu suprasti, o jie vis dar nesupranta”
Būtent taip ir aš galvoju :)
Sėkmės naujai iškeptam dėstytuvui :)
Ačiū :)