Vis galvoju parašyti pasakojimą apie tai, kaip atrodo mokslinių straipsnių publikavimas – kokia yra to reikalo pramonė, kaip atrodo procesas, kas jame gero ir blogo. Vienas iš blogų dalykų – leidėjų monopolizmas ir panašios bjaurastys (na kaip muzikos leidybos pramonėje, tik neretai blogiau). Va apie tai trumpai, aiškiai ir dar priedo juokingai parašė toks Mongoliukas iš Jurodivų kompanijos. Tai dalinuosi, nes nemokama :)
Laiqualasse
Geras paaiškinimas.
O kad didelė dalis mokslinių straipsnių paprastam vartotojui mokami, yra Blogis.
Aha. Man šiuo atveju yra gerai, nes >99% astronomijos straipsnių yra skelbiami arxiv.org nemokamai, bet kitų sričių mokslininkams šiuo atžvilgiu nepasisekė.
Kompiuteriu srityje dauguma straipsniu galima gauti nemokamai, nes tyrejai dazniausiai juos padeda i savo svetaines, net jei leidejai tai siek tiek bando drausti.
Kiek zinau, biologijoje ir pan. pradeda plisti open access zurnalai.
Manau girdejai apie Elseviero boikota ir panasias akcijas: http://thecostofknowledge.com/
MIT CSAIL mailing listas periodiskai prapliumpa diskusijomis apie kaip straipsnius padaryti nemokamai prieinamus. Ypac daug diskusiju buvo po Aarono Swartzo mirties ( http://en.wikipedia.org/wiki/Aaron_Swartz ). Panasu, kad galbut JAV vyriausybe priims istatyma, kad jos finansuotu tyrimu rezultatai turi buti laisvai prieinami po tam tikro laiko.
Manau, kad toks įstatymas būtų labai geras, tačiau yra viena bėda. Kol žurnalai gali sau leisti reikalauti daug pinigų iš mokslininkų už straipsnių viešą prieinamumą, įstatymas sumažins lėšų kiekį, skiriamą tiesiogiai tyrimams, nes dalį lėšų reikės paaukoti straipsnių viešumo išpirkimui.
Tai siokia tokia problema, bet nedidele. Kiek maciau, net „zveriskomis kainomis” „dalis lesu” tera kazkur 1-2% tyrimo biudzeto. Aisku netrivialu, bet daugumai tyreju ir ne ypatingai baisu. Viena kelione i konferencija gali kainuoti 2x daugiau. :)
Sutinku, kad butu dar geriau, jei zverisku kainu nebutu. Bet tai jau konkreciu sriciu problema. Kaip tu pats sakai, astronomijoje/fizikoje dauguma tyrimu eina i arxiv.org. Kompiuterijoje as irgi esu dejes i arxiv.org, be to yra dar kruva iseiciu. Apie kitas sritis turetu komentuoti ir sprendimu ieskoti ju specialistai, nes mes is salies nedaug zinome kas ten darosi.
Taigi, man jau senokai iškilęs klausimas, kodėl kitų sričių mokslininkai nesinaudoja arxiv. Ar tam yra kultūrinės priežastys (nėra tokio įpročio), ar kažkokios kitokios?
Kompiuteristai nesinaudoja dazniausiai nes jie turi savo svetaines. As galeciau savo straipsnius laikyti tiesiog savo svetaineje, i arxiv idejau tiesiog nes maniau, kad tai pastoviau/ilgaamziskiau.
Del kitu mokslu nezinau. Gal kulturines priezastys, gal nezino kaip naudoti arxiv, gal zurnalai spaudzia, kad nedetu i laisvai prieinamas vietas.