Prieš maždaug valandą grįžau iš "Cafe Scientifique" apie neuromokslus. Taigi keletas šviežių įspūdžių ir pastebėjimų. Tikiuosi, lektorius nesupyks, kad čia bus kaip ir paskaitos dalies atpasakojimas.
Pirmiausia apie tai, kas ir pastebima pirmiausiai, t.y. laikas ir vieta. Laikas tikrai neblogas – šventinis pirmadienis, pavakarys, galima tikrai atsipalaiduoti ir leisti sau dar kurį laiką panegalvoti apie darbo rytdieną. Su vieta jau kiek prasčiau – nebuvau antrojoje Cafe Scientifique (prieš savaitę), bet iš pirmosios viena esminių išvadų buvo, kad erdvės reikia didesnės. O dabar ~100 žmonių bandė tilpti į kavinės patalpą, kurioje buvo ~20 kėdžių. Aišku, tilpo ne visi – kitiems teko žiūrėti pro durų plyšį iš kito kambario. Suprantu, kad gal organizatoriams nėra daug pasirinkimo dėl vietos, bet ateityje vertėtų pasistengti išspręsti šį klausimą.
Toks žmonių kiekis, žinoma, rodo idėjos populiarumą. Ir tikrai, jau sakiau ne sykį ir dar sykį pakartosiu – idėja yra nuostabi. Galimybė apie mokslą pasiklausyti, paklausinėti, pakalbėti ir padiskutuoti neformalioje aplinkoje savanorišku principu yra labai šaunus dalykas. Ir LABAI LABAI AČIŪ organizatoriams, kurie netingi viso šito daryti. Jūs esat šaunūs ir keliat mano (bei ne tik mano) tikėjimą šviesia Lietuvos ateitimi :)
Dabar apie pačią paskaitą. Patiko pradžia – dalyvių įtraukimas viena kita optine iliuzija bei provokuojančiu klausimu "o kaip įrodysit, kad stalas nemąsto". Priminė panašius bandymus apibrėžti, kas yra gyvybė, per "Gyvybės Visatoje" vieną iš paskaitų. Tik gal tos iliuzijos galėjo būti geriau parinktos – pirmajai (su besisukančiomis spiralėmis), kiek žinau, reikia ryškaus apšvietimo, o tai su šachmatų lenta – geresnio būdo įrodyti, kad spalvos tikrai vienodos.
Lektoriaus prisistatymas buvo šiek tiek suveltas – familiarumas ir draugiškas bendravimas su publika yra gerai, bet čia jo buvo kiek daugoka. Dabar nebeatsimenu, kas konkrečiai užkliuvo, bet susidarė toks įspūdis. Taip pat pasigedau aiškesnio įvardijimo, apie ką paskaitoje bus kalbama (o ne tik to, apie ką nebus kalbama). Taip pat labai šaunu, kad stengtasi pristatymo neapkrauti moksliškais dalykais, bet kai kur pasirodė, kad paaiškinimus galima buvo daryti ir labiau moksliškus, nepabijant kelių protingų terminų ne tik kalbant apie kokių nors chemikalų pavadinimus. Nors gal čia tik man, kaip jau beveik mokslininkui, taip pasirodė.
Toliau sekė aiškinimai apie keletą dalykų, susijusių su mūsų aplinkos suvokimu, robotus, informacijos apdorojimą smegenuose ir t.t. Viskas įdomu ir netgi gana aišku, pateikta paprastai ir ne pernelyg moksliškai. Patiko. Galbūt lektoriaus vietoje būčiau šiek tiek kitaip dėliojęs akcentus, bet vėlgi konkrečių pavyzdžių neatsimenu, ir šiaip čia skonio reikalas.
Bet štai pabaigoje labai pritrūko kažkokio apibendrinimo apie viską, kas buvo kalbėta. Taip pat ir visa paskaita atrodė labiau kaip pavienių pasakojimų rinkinys, o ne vientisas pristatymas. Galbūt reikėjo tiesiog labiau akcentuoti ir karts nuo karto priminti bendrą temą (kaip supratau, ji buvo "kam reikalingi neuromokslai ir ką jie tiria") bei visus konkretesnius pavyzdžius aiškinti kaip susijusius su ta tema. Nes dabar, pasikartosiu, turinys atrodė gana padrikas.
Pagrindiniam pasakojimui pasibaigus kilusi diskusija bei klausimų-atsakymų sesija buvo visai šauni. Pasirodė šiek tiek keista, kad lektorius sunkiai aiškino gana paprastus biologinius dalykus, bet čia gal mokslo specifika tai nulėmė, ar kas nors tokio – nežinodamas detalių, daugiau pakomentuoti negaliu. Kelis kartus diskusija tapo gana chaotiška, bet klausytojai buvo pakankamai supratingi (išskyrus visokias "galiorkas", tarp kurių buvau ir aš, už ką atsiprašau visų, sėdėjusių ar stovėjusių netoliese ir negalėjusių ramiai klausytis paskaitos) ir viskas greit nurimo. O tai vėlgi gerai.
Tai daugmaž tiek būtų įspūdžių, komentarų ir žiupsnelis kritikos. Šiaip vakarą praleidau tikrai maloniai, tikiuosi apsilankyti ir kitose Mokslinėse kavinėse :) O gal ir pats kada vasarą ar rudens pradžioje pašnekėsiu apie astrofiziką ir kam tas daiktas gali būti naudingas.