Atrodo, jau truputėlį vėluoju su savo pažadu pradėti pateikinėti lietuviškus rašinių ciklo apie Visatą vertimus. Na bet dar šiek tiek pavėluosiu, o dabar parašliavosiu apie kitką.
Taigi, užvakar peržiūrėjau vieną miniserialą – berods keturios ar penkios serijos, mano turimame variante sudėtos į vieną beveik trijų valandų ilgio filmą. Kadaise, lyg ir prieš trisdešimt metų, buvo sukurtas pirmas tokio pavadinimo filmas, šis 2003-iųjų metų miniserialas yra tos pačios istorijos naujoviškas atkartojimas, davęs pradžią penkių sezonų trukmės serialui, pasibaigusiam šį pavasarį. Jei dar nežinote, apie ką kalbu, autentiškas pavadinimas yra "Battlestar Galactica", o šio įrašo pavadinime tiesiog pažaidžiau su galimu pernelyg dideliu sulietuvinimu :)
Užteks įžangos. Trumpai apie siužetą (gadiklių kaip ir nėra, visa tai pasakoma per pirmas penkias filmo/miniserialo minutes). Žmonija ilgai ir ramiai gyveno dvylikoje planetų vienoje žvaigždinėje sistemoje (o gal ir ne vienoje, gal keliose gretimose…). Kažkada jie sukūrė cilonus (Cylon, CYbernetic LifefOrm Node), protingus robotus, skirtus gyvenimui palengvinti. Aišku, tie robotai laikui bėgant nusprendė išsivaduoti iš vergijos. Prasidėjo karas, kuris truko ilgai – žmonės lyg ir turėjo daugiau patirties ir ginklų, bet robotai buvo fiziškai gerokai stipresni, be to, jie labai lengvai įsilauždavo į žmonių kompiuterių tinklus. Dėl pastarosios priežasties karo laikų kosminiai laivai, "mūšiažvaigždės" (battlestars) – tarp jų ir pavadinimą serialui davęs "Galactica" – atrodo kaip antikvarinės retenybės: kompiuteriai nesujungti į tinklus, komunikacija vyksta laidiniais telefonais, netgi laikrodžiai su ciferblatais ir rodyklėmis, žodžiu beveik stympankas.
Karas prieš cilonus baigėsi prieš 40 metų. Cilonai sunaikinti nebuvo – jie tiesiog pasitraukė. Pranyko kažkur Visatos platybėse. Kaip paskutinė taikos sutartis buvo pastatyta kosminė bazė, kurioje kasmet galėdavo susitikti žmonių ir cilonų atstovai aptarti visokius reikalus. Žmonės atstovus siųsdavo, cilonai – ne. Apie juos niekas negirdėjo 40 metų. Ir tada jie grįžo. Ir grįžo ne šiaip sau, o su atominiais fejerverkai, kompiuterių virusais ir panašiais žaisliukais.
Va nuo čia gali būti šiek tiek spoilerių. Filme karas beveik neparodomas. Neskaitant poros susirėmimų tarp "Galaktikos" eskortinių kovinių laivelių ir cilonų panašiai miniatiūrinių kovotojų, daugiau mūšių nėra. Girdimi pranešimai apie tai, kad buvo sunaikinta eilinė mūšiažvaigždžių grupė, arba kad virš vieno didžiausių kolonijų miestų susprogdintas termobranduolinis užtaisas, bet tai ir viskas. Tiesa, viename epizode matomi atominių sprogimų "grybai", bet daugiau kaip foninis elementas, o karo vaizdų nėra. Iš kitos pusės, šito susirėmimo karu pavadinti nelabai išeina – cilonų yra žymiai daugiau, jei paralyžuoja kolonijų gynybines sistemas, tad procesas greitai virsta tiesiog skerdynėmis.
Būtent apie skerdynėse atsidūrusius žmones ir jų likimus bei išgyvenimus ir sukasi visas siužetas. Ir jis tikrai įspūdingas. Komedijos čia neišvysite – visi filmo elementai susilieja į desperatišką atmosferą. Pasirinkimai, kuriuos privalo padaryti naujai paskirta kolonijų prezidentė bei taip pat netikėtai tokiu tapęs laivyno admirolas, toli gražu ne iš lengvųjų – palaukti minutę, kol "Galaktikos" mechanikai pabėgs iš degančių zonų, ir rizikuoti ugnies išplitimu į kitas sekcijas, ar uždaryti tas zonas ir išleisti iį jų orą kartu su šimtu gyvų žmonių? Atlikti virššviesinius šuolius į sąlyginai saugią zoną su penkiasdešimčia keleivinių laivų ir palikti kitus dešimt likimo valiai, ar bandyti perkelti žmones iš tų dešimties laivų, rizikuojant būti užpultiems cilonų? Tai tik pora pavyzdžių to, kas vyksta įvairiose vietose visą laiką. Nes reikia bėgti, laiko nėra, cilonai pasirodys bet kurią akimirką, išgyvenusiųjų yra gal tik 50 tūkstančių, jiems reikės maisto, vandens ir deguonies… O juk tik vakar "Galaktikoje" vyko nurašymo ceremonija, laivas turėjo būti paverstas muziejumi…
Bendras įspūdis tikrai stiprus. Jei serialas bus bent pusę tiek įtaigus ir rimtas, manau, jog atradau konkurentą "Babilonui-5".