Any sufficiently advanced magic is indistinguishable from technology

~ Vaarsuvius iš Order of the Stick

 

Paklausite, o kuo gi Pagaliukų ordinas susijęs su mitais bei jų nuotykiais, ir išvis kokias čia blėnias aš vežioju? Į pirmąjį klausimą atsakymo nežinau, tiesiog ta frazė labai patiko (ir yra truputėlį susijusi su fizika, taigi leidžia sakyti, kad ir šis blogo įrašas su pastarąja susijęs). O į antrąjį tuojau atsakysiu.

 

 

 

Taip sugalvojau, kad kadangi šiuo metu mokslo naujovėmis domiuosi gana mažai, ar bent jau ne tiek, kiek reikėtų; o parašyti apie jas tingiu dar labiau, nei jomis domėtis; galiu pamėginti aprašyti kitus gykiškus dalykus. “Gyko komentarai” bus (na, turėtų būti, jei kaip ir kiekviena idėja nenumirs po trijų įrašų) atsiliepimai, apžvalgos, recenzijos ir komentarai apie įvairius populiariosios kultūros elementus, t.y. knygas, žaidimus, filmus, muziką ir pan. Visi jie bus kažkuo susiję su gykiškumu (tiesa, su gykiškumu susieti galima viską, bet tikiuosi, jog mintį supratote), greičiausiai ir su fantastika, bet nebūtinai visada.

 

Šiandien pristatau knygų seriją “Mitų nuotykiai”, parašytą amžinatilsį amerikiečių rašytojo Roberto Asprino (vėlesnės serijos knygos rašytos su bendraautore Jody Lynn Nye). Lietuviškai yra išleistos dvi pirmosios serijos knygos – Eridano PFAF serijoje “Blėnių vežėčios” ir, vėliau, kažkurios kitos leidyklos perleistos kaip “Dar vienas puikus mitas”. “Blėnių vežėčiomis” PFAF’o variantas pavadintas per klaidą, kaip Skaitytos.lt diskusijoje prisipažino pati vertėja – vertė tuo metu ir kitą, vėlesnę serijos knygą “M.Y.T.H., Inc. Omnibus”, tai supainiojo, kur kuris pavadinimas. Iš tiesų abiejuose rinkiniuose yra tos pačios knygos – pirmoji “Another fine myth” ir antroji “Myth-conceptions”. Tas lietuviškas knygas perskaičiau prieš gerus penketą metų, o neseniai paėmiau į rankas ir iš naujo įveikiau “mitkoncepcijas”. Ir tikrai nepasigailėjau.

 

Truputį pristatysiu siužetą. Tipinė fentezi daugiavisatė (“multiverse”) sudaryta iš galybės matavimų, kurių dauguma gyventojų nieko neįtaria apie kitų egzistavimą. Matavimais keliauti gali tik demonai ir magai. Vienas toks demonas Aahzimandijus (trumpiau – tiesiog Aahzas) pasiima savo globon jauniklį magą Skivą, nors pats netenka visų savo galių dėl buvusio Skivo mokytojo kaltės. Per daugybę knygų jie kartu ir atskirai (daugiausia kartu) patiria gausybę nuotykių, nugali ne vieną gerokai stipresnį priešą, susiranda draugų ir varžovų, ir t.t. ir pan. Žodžiu, atrodytų eilinė niekuo neišskirtinė fentezi istorija. Tai ko aš čia apie ją jau ketvirtą pastraipą flūdinu?

 

Ogi dėl humoro. Taip, “Mitų nuotykiai” yra humoristinė knygų serija. Skonio reikalas, bet man šitas humoras patinka labiau, nei Pračeto. Nežinau, ar jis galėtų būti pavadintas labiau rafinuotas, ar kaip tik bukesnis, bet toks, koks yra Asprino knygose, man yra priimtinesnis, nei Disko pasaulio romanuose. Naudojama nemažai žodžių žaismo (“Myth” skamba panašiai į “miss” arba “mis-”, todėl visi knygų pavadinimai yra žodžių žaismas; kai kurių matavimų gyventojai yra vadinami keletu vardų – Pedos gyventojai pedantai pravardžiuojami pedalais (angliškai atitinkamai Perv, Pervects ir Perverts)), tačiau tai nėra perdozuojama. Didžioji humoro dalis kyla iš netikėtų sprendimų, siužeto vingių ir “geležinės logikos” panaudojimų. Užuominos į įvairius kitus memus (memes… nežinau, ar yra oficialus lietuviškas šio žodžio vertimas) taip pat nedažnos, kas mano supratimu yra dar vienas pliusas – šaipymasis iš [įrašykite pasirinktą dalyką] dažniausiai yra gerai, bet iki tam tikros ribos. Vėliau arba darosi nebeįdomu, arba bjauru.

 

A, tiesa, dar ir veikėjų yra gausu. Dauguma jų – gana stereotipiniai, tačiau kartu ir ne visai (nedetalizuosiu, tai jau būtų spoilinimas). Visgi tokia gausa atperka stereotipus, o ir pastarieji aprašyti gana originaliai ir įtikinamai, taigi skaityti nenusibosta. Bent jau kol kas nenusibodo.

 

Žodžiu, knygos įdomios, netikėtos ir malonios, o svarbiausia – lengvai skaitomos. Rekomenduoju.

 

Laiqualasse