Šiandien, vaikučiai, pašnekėsime apie daug ką. Pradžiai, apie geekus. Jūs tikrai esate vienas iš jų, jei sugebėjote atpažinti, iš kokios knygos čia citata. Atsakymus galite rašyti man skype(entity_lt), atspėjusiam bus didelis respectas. Norėtumėt dar kažko? Negausit.
   
    Truputį apie dvasias. Kažkaip vis nerandu laiko atrašyt tolkinistų forume tiems keliems žmonėms, su kuriais teko garbė(?) diskutuoti. Ir iškvietimu neužsiėmiau dar. Nors instrukcijas gavau – tokias gana paprastas, su schemute, papaišyta bilekaip. P.J.-ėjui nepatiktų, nepatiko ir man. Na, bet jei dvasias galima taip paprastai iškviest, tai kodėl gi ne – pabandysim atrast laiko pabandymui. Gal atsilieps kas nors daugiau nei mano katinas – įtaru, jo nesužavės kažkokie keisti šeimininko poelgiai.

    Apie sesiją. Sesija ėjo ir praėjo, kankinamai lėtai ir sunkiai, o dar netrukus vieną egzaminuką teks išsilaikyt – bet manau, kad bus nesunku :) . Rotacinėse eilėse esu ne paskutinis, į nemokamą vietą nepretenduoju, ale ir neplanavau, taip kad visks normalei, kaip sakoma mano gimtajame krašte :)) .

    Naujas semestras. Taip, jis prasidėjo. Nieko džiugaus – jau maniau, kad praėjusio semestro elektrodinamika buvo paskutinis universitetinis privalomas dalyka,s susijęs su elektra ir magnetizmu, bet netikėtai paaiškėjo, kad kietojo kūno fizika irgi pilna to šlamšto. Jei kas dar nežino/nesuprato, aš nuoširdžiai nekenčiu elektros ir magnetizmo. Bent jau kai juos mokytis reikia. Likusiu laiku pravartūs – va, nebūtų elektros, tektų man dabar čia tekstą rašyt žvake pasišviečiant…juk mes visi dievinam anekdotus su ilga barzda, ania?

    Apie nacionalinį diktantą. Oi, daug aš čia galėčiau prirašyti. Rašiau Panevėžio savivaldybėj, nepamenu, kas per moteriškė ten viskam vadovavo, bet labai jau pikta ir apie save gerai galvojanti(o gal visgi veikiau blogai apie kitus). Parėkavimai ir priekaištavimas atvykusiems „kitiems metams užsiregistruokit iš anksto” garbės nedaro. Žmonės nekalti, kad tamsta diktantui skyrėt mažutę salikę ir visiems vietos neužteko. Jau nešneku apie tai, kai kaip paksutiniems debilams aiškinama: „o dabar įdedame mažą lapuką į voką. Demonstruoju…” No offense, ale labai nepagarbu atvykusių atžvilgiu. Juk reikia džiaugtis, kad žmonėms dar rūpi gimtoji kalba.
    Apie patį diktantą. Tekstas, turiu sutikti, buvo easy. Skyryba irgi galėjo tokia būti, jei ne ponas Šalkauskas, kuris absoliučiai nesuvokia, kaip skaitant diktantą reiktų daryti pauzes ir kur jas daryti priklauso pagal lietuvių kalbą. Gerbiami nacionalinio diktanto rengėjai, jūs jau nesupykit, bet randominė save gerbianti lietuvių kalbos mokytoja iš Balbieriškių perkaitytų šimtą kartų geriau. Vien ko vertas momentas, kai diktorius vos neapsidarė nuo pastangų žodyje „išsyk” ištarti „š”, nors tarti jos ten išvis nereikia. Arba „Gabijai” kirčiavimas…nu ne aš vienas gyvenime nebūčiau sumąstęs tokio varianto, kaip jis ištarė. Nors čia aš galiu ir klysti.
    Apie klaidas. Diktanto tekstą su skyrybos variantais galima rasti čia: http://www.vlkk.lt/naujienos/naujiena.1013.html. Rašybos klaidų nepadariau, nebent sugebėjau įvelti kažką absoliučiai žioplo ir sunkiai pastebimo. Nemanau, kad taip atsitiko. Skyrybos klaidos trys:
1) Vietoj dvitaškio prieš pirmą tiesioginę kalbą padėjau tašką. Taip atsitiko todėl, kad p. Šalkauskas aiškiai pasakė, kad diktuos atskirais sakiniais, ir šitoj vietoj, kiek pamenu, pabrėžė naujo sakinio pradžią. Lietuvių kalbą neleidžia sakinio baigti dvitaškiu. Ar klystu? Manau, čia „suklydo” didžioji dalis Lietuvos, ir tik diktoriaus dėka, taigi užskaityti taško padėjimą kaip neteisingą būtų nekorektiška.
2) Neišskyriau naujos pastraipos nuo „taip buvo per amžius…”. Ties šita vieta dvejojau netrumpai, bet atrodė nesimpatiškai vos ne kiekvieną sakinį pradėt iš naujos eilutės. Juo labiau, kad nematau tam būtinybės. Taip, galėčiau dėl šito drąsiai ginčytis su lituanistu. Nors bent jau vienas iš jų su manim sutiko :P .
3) Tekstą aš užbaigiau daugtaškiu. Jis ten labai tinka, o ir šiaip aš daugtaškius mėgstu (va kai koks Šaras tritaškį įmeta – gražu pažiūrėti). Ir nu NIEKAIP jūs man neįrodysit, kad daugtaškį dėti po „gal prajos nepastebėję” galima, o ten, kur aš jį padėjau, ne.
    Ergo, diktantą parašiau be klaidų. Belieka laukti, kol tam pritars vertinimo komisija(darbus tikrinti turėtų vasario aštuntą-devintą dienomis) ir gausiu pakvietimą į finalinį konkurso etapą, kuris vyks vasario 23. Jei negausiu…reiškia, prisikabino prie mano rašto. Norint galima prie visko prisikabinti, o idealaus dailyraščio aš šįsyk ant to lapo „nesudėjau”. Oh well, kaip bus, taip. Nelaimėsiu šiemet – teks kitamet.

    Apie ką čia dar parašius…taip, truputį išreikšim nepasitenkinimą tais, kurie naudojasi tarnybine padėtimi. Na, žinot, tie, kurie dirba tipo labai svarbiose pareigose ir kuriuos į darbą eskortuoja kelios mašinos su švyturėliais. Aš prieš tai nieko neturėčiau, jei ne viena „smulkmena”: na negi jums būtina į darbą ir iš darbo važiuot piko valandomis?? Ir taip gatvėse kamščiai, o tie asilai pralėkdami dar labiau sutrikdo eismą ir užgaišina šimtus, netgi tūkstančius žmonių. Ir viskas – dėl vieno durniaus, kuris užima aukštas pareigas ir įsivaizduoja esąs nežinia kas. Va taip va.

    Apie ką dar neparašiau? Aa, apie Magic: the Gathering. Bet ir nerašysiu, bent jau šįkart. Tingiu. Ir taip bene tris savaites atidėliojau parašyti tai, ką čia surašiau. O ir šiaip sunki diena buvo. Poilsiui metas.