Iš pirmo žvilgsnio kosminės struktūros – planetos, jų sistemos, galaktikos ir panašiai – atrodo amžinos ir nekintančios. Iš tiesų taip yra toli gražu ne visada: daugelis darinių turi pradžią ir pabaigą, tiesiog jų gyvavimo trukmė daug daug didesnė, nei žmonių. […]
Continue reading »
Neptūne 2005-aisiais prasidėjo šiaurės pusrutulio pavasaris. Tai reiškia, kad ten turėtų sušilti, ar ne? Ot ir ne – iki pat 2018-ųjų temperatūra ten vis krito, o tada, per dvejus metus, vėl staiga pakilo. Kodėl? Neaišku. Planetos formuojasi protoplanetiniuose diskuose. Standartinis […]
Continue reading »
Su praėjusiomis Velykomis! Praeitos savaitės naujienose nieko išskirtinai šventiško, tačiau pora įrašų susiję su magnetiniais laukais Saulės sistemoje. Vienas jų – apie Merkurijų, kuriame, kaip ir Žemėje, vyksta geomagnetinės audros. Tik jos ne taip gerai matosi, nes Merkurijus neturi atmosferos, […]
Continue reading »
Įvairiuose centruose, arba branduoliuose – tiek planetų, tiek žvaigždžių ar galaktikų – dažnai vyksta patys įdomiausi ir energingiausi procesai. Dažnai tiesiogiai į juos pažvelgti neįmanoma, bet laboratoriniai eksperimentai ir skaitmeniniai modeliai padeda susigaudyti. Pavyzdžiui, jie leidžia suprasti, kad Žemės branduolyje […]
Continue reading »
Kosmosas, daugelio supratimu, yra tuščias vakuumas su kai kur pasitaikančiomis žvaigždėmis, planetomis ir asteroidais. Bet iš tiesų ten pilna medžiagos – įvairiausių tarpplanetinių, tarpžvaigždinių bei tarpgalaktinių dujų. Dujos, žinoma, vietoje nestovi, o kartais jų judėjimas tampa audringas ir sujaukia įvairiausias […]
Continue reading »
Skrydžiai į kosmosą, o juo labiau kosmoso kolonizavimas, yra ne tik technologinis, bet ir logistinis bei ekonominis iššūkis. Kaip pastatyti tyrimų bazes ar gyvenvietes? Iš kur gauti joms tinkamų resursų? Gabenti juos iš Žemės techniškai įmanoma, tačiau pernelyg brangu. Pora […]
Continue reading »
Tyrinėdami astronominius objektus, paprastai turime tenkintis, geriausiu atveju, žiniomis apie jų aplinką bei paviršių. Planetų ar žvaigždžių gelmės tiesioginiams stebėjimams neprieinamos. Visgi įvairiais būdais įmanoma šį tą išsiaiškinti ir apie popaviršinius darinius bei ten vykstančius procesus. Tokių tyrimų rasite ir […]
Continue reading »
Oras, kuriuo kasdien kvėpuojame, atrodo toks įprastas reiškinys, kad nedažnai apie jį ir susimąstome. Dėmesį atkreipiame tik į reikšmingesnius pokyčius – stiprų vėją, dūmus ar kitokią smarvę, pastaruoju metu vis labiau – ir į klimato kaitą dėl augančio anglies dvideginio […]
Continue reading »
Poromis skriejantys asteroidai gali padėti suprasti jų evoliuciją ir pokyčius dėl Saulės spinduliuotės. Juodųjų skylių poros susiliedamos paskui save gali išsinešti aplinkinių dujų ir sukelti žybsnius šalia aktyvių galaktikų branduolių. Du Neptūno palydovai juda labai įdomiu unikaliu rezonansu. Objektų poros […]
Continue reading »
Žemės atmosfera mus saugo nuo žalingų spindulių, padeda išlaikyti šilumą (kartais ir šiek tiek per daug), ir apskritai yra būtina beveik visai gyvybei. O kaip yra kitose planetose? Štai pirmą kartą apskaičiuotos prie žvaigždės-nykštukės esančios planetos paviršiaus savybės ir paaiškėjo, […]
Continue reading »