Astrofizikos tyrimų objektai, kaip taisyklė, yra labai toli. Nueiti iki žvaigždės ir pamatuoti ją su liniuote ir termometru, bent kol kas, neįmanoma. Net ir įprastesni „tiesioginiai“ matavimai – konkretaus reiškinio stebėjimas, ieškant tam tikrų tendencijų, kurios slepia užuominas apie fizikinius […]
Continue reading »
Daugelio kosminių sistemų evoliuciją galima apibūdinti kaip ilgalaikę ramybę, pertraukiamą kartkartėmis nutinkančių sukrėtimų. Aišku, ir sukrėtimų pobūdis, ir ramybės trukmė labai skiriasi. Vieni iš sukrėtimų yra išsiveržimai – pavyzdžiui, Saulės žybsniai, kylantys iš jos dėmių. Žybsniai kelia pavojų mums, jei […]
Continue reading »
Saturno palydovo Encelado paviršių dengiantis ledas kartais atsinaujina išsiveržimais iš poledinio vandenyno. Šiuo metu tai vyksta prie pietinio ašigalio, bet prieš keletą metų vyko (ir) šiauriniame pusrutulyje – ten ledas akivaizdžiai jaunesnis, nei kitur. Gravitacinio lęšio efektas leidžia susigaudyti, kiek […]
Continue reading »
Kosminiai kūnai dažnai juda tvarkingomis ilgaamžėmis orbitomis – planetos aplink žvaigždes, žvaigždės galaktikose ir panašiai. Bet ne visada. Kartais orbitos pasikeičia ir tampa labai pailgos – taip gauname meteoritus, planetų migraciją ir išmetimus iš sistemų, galaktikų susiliejimus ir kitus įdomius […]
Continue reading »
Žvaigždžių pomirtinis gyvenimas yra labai audringas. Baltosios nykštukės ardo savo planetas, o aplink jas driekiasi įvairiaspalviai planetiniai ūkai. Neutroninės žvaigždės turi ypatingai stiprius magnetinius laukus, žybsi radijo žybsniais, o susijungdamos ir sprogdamos prigamina įvairiausių cheminių elementų – bet, pasirodo, nepakankamai, […]
Continue reading »