Kosminių kūnų orbitos atrodo nekintančios. Planetos oriai ir lėtai suka ratus aplink Saulę, mažesni asteroidai ir kometos – taip pat, net jei pastarųjų orbitos yra labiau išsitempusios. Ir visgi orbitos nėra amžinos. Štai šią vasarą džiuginusi kometa C/2020 F3 (NEOWISE), […]
Continue reading »
Praeitą savaitę į Žemę pargabenti asteroido Ryugu mėginiai – vos antras kartas, kai asteroido medžiaga specialiai parsiunčiama į Žemę. Kita misija nuskrido į Mėnulį ir paėmė paviršiaus grunto mėginių – jie grįš mėnesio viduryje. Kitokių mėginių – šįkart nuo kometos […]
Continue reading »
Astronominiai reiškiniai dažnai vyksta taip ilgai ir taip lėtai, kad tiesiogiai jų tyrinėti neįmanoma. Neretai įdomius reiškinius aptikti ir pavėluojame – kartais šimtmečius, kartais milijardus metų. Bet tada į pagalbą ateina pėdsakai – tų reiškinių palikti įrašai, kuriuos tereikia mokėti […]
Continue reading »
Jupiterio palydovą Europą nuolat talžo elektringos dalelės, įgreitintos planetos magnetosferoje. Jos sukelia chemines reakcijas, kurios gali priversti naktinę palydovo pusę švytėti žalsvai. Egzoplanetų Paukščių Take yra turbūt panašiai tiek, kiek ir žvaigždžių, jei ne daugiau. O kiek yra planetų, panašių […]
Continue reading »
Magnetiniai laukai yra dažnai pamirštami, kalbant apie svarbiausius kosmose vykstančius procesus, bet nepelnytai. Jie saugo planetų atmosferas – pavyzdžiui, Veneros vanduo greičiausiai dėl to nelabai sparčiai bėga į kosmosą. Taip pat jie atsakingi už didelę dalį radijo spinduliuotės – pavyzdžiui, […]
Continue reading »
Oras, kuriuo kasdien kvėpuojame, atrodo toks įprastas reiškinys, kad nedažnai apie jį ir susimąstome. Dėmesį atkreipiame tik į reikšmingesnius pokyčius – stiprų vėją, dūmus ar kitokią smarvę, pastaruoju metu vis labiau – ir į klimato kaitą dėl augančio anglies dvideginio […]
Continue reading »
Juodųjų skylių susijungimai sukelia gravitacines bangas, kurias jau keletą metų gebame aptikti, o pastaruoju metu aptinkame gana dažnai. Naujausiame kataloge aptiktų įvykių yra maždaug šeši per mėnesį. Galaktikų susidūrimai paspartina jose žvaigždėdarą – praeityje tai vyko dažniau, o nauji detalūs […]
Continue reading »
Kosminiai kūnai dažnai juda tvarkingomis ilgaamžėmis orbitomis – planetos aplink žvaigždes, žvaigždės galaktikose ir panašiai. Bet ne visada. Kartais orbitos pasikeičia ir tampa labai pailgos – taip gauname meteoritus, planetų migraciją ir išmetimus iš sistemų, galaktikų susiliejimus ir kitus įdomius […]
Continue reading »
Žemės magnetosferoje, pasirodo, egzistuoja dalelių greitintuvas, suteikiantis elektronams milžinišką energiją. Įdomių atradimų apie energiją padaryta ir Jupiterio aplinkoje – didžiausi jo palydovai šyla ne tik dėl Jupiterio keliamų potvynių, bet ir dėl tarpusavio sąveikų. Kiti energijos pasireiškimai praėjusios savaitės naujienose […]
Continue reading »
Magnetiniai laukai Visatoje atlieka daugybę funkcijų. Jie padeda dujoms judėti, įveikiant judesio kiekio momento barjerą – pavyzdžiui, prie jaunų žvaigždžių; jie generuoja energiją, kai susilankstydami persijungia į kitokias konfigūracijas, kaip Saulės vainike; jie padeda numesti medžiagą nuo akrecinių diskų ar […]
Continue reading »