Mokslo populiarinimo spindesys ir skurdas

Vakar lrt.lt pamačiau interviu, kurį pažįstama žurnalistė Goda Raibytė paėmė iš Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidento profesoriaus V. Razumo. Interviu įdomus, mintys išsakytos įdomios, nors visai ir ne naujos. Kalba eina apie mokslo įvaizdį Lietuvoje ir mokslo populiarinimą. Gerai, kad apie tai kalbama, nes situacija su mokslo populiarinimu Lietuvoje tokia liūdnoka, sakyčiau. Turim Mokslo Sriubą, turim Mokslo Ekspresą, Sergejus Trismegistas Orlovas rašo savo blogą, aš irgi šį tą parašinėju… Daugiau dalykų, su kuriais žmogus dažnai gali susidurti, kaip ir nėra. Būna Mokslų kavinės, bet nereguliariai. Būna festivalis „Erdvėlaivis žemė“, bet tik kartą per metus. Kurį laiką po mokyklas važinėjo visokie mokslo pristatymai („Tyrėjo diena“ tas vadinosi), paskui važinėjo Mobili mokslinė laboratorija, bet dabar tas projektas lygtai jau pasibaigęs. Kai paskaičiuoji, tai jau lyg ir visai nemažai visko susideda, bet galėtų būti žymiai daugiau ir žymiai geriau.

Apie tą „galėtų būti geriau“ Goda irgi klausė prof. Razumo. Ir jis atsakė. Ir tas atsakymas mane šiek tiek nuliūdino. Mat jame profesorius minėjo tik biurokratinius dalykus – kažkokias gaires, programas, pasiūlymą sudaryti mokslo populiarinimo tarybą, kuri prižiūrėtų mokslo populiarinimo puslapį bei turinį. Nesinori negražiai kalbėti apie daug didesnę patirtį turinčius kolegas*, bet ką jie rūkė, kad nusprendė, jog tai gali būti mokslo populiarinimo trūkumo problemos sprendimas? Tai, kaip galėtų atrodyti toks puslapis, sukurtas ir prižiūrimas kažkokios būsimos „tarybos“, galime pamatyti nuėję į LMA arba Lietuvos mokslo tarybos (LMT) tinklalapį. Neatrodo kaip puslapis, į kurį norėtųsi grįžti antrą ar trečią kartą, ar ne? Ypač LMT; LMA dar bent dizainas tvarkingas, tačiau informacija ten paslėpta taip, kad ką ta LMA realaus veikia – nelabai suprasi. Visur tik visokios ataskaitos, nutarimai, susirinkimai…

Na, bet pamirškime šitai. Gal perlenkiu lazdą, galbūt tokį puslapį ta būsima taryba sukurtų puikų, rastų jo palaikymui gerų specialistų, gal ir turinį gerą ten generuotų – svarbiausių mokslo naujienų iš užsienio profesionalūs vertimai, svarbiausių lietuvių mokslininkų pasiekimų pristatymai, ilgesni pažintiniai tekstai, pranešimai apie įvairius renginius… Bet ar tai turi būti specialiame dedikuotame puslapyje? Dedikuotą puslapį ras tie, kas labai domisi šia sritimi, o mokslo populiarinimas turėtų pats ieškoti skaitytojo/klausytojo/žiūrovo. Taigi ta informacija turėtų būti delfyje, alfoje, lryte, lrt, technologijose ir dar visuose kituose įmanomuose tinklalapiuose, kuriuos žmonės jau skaito. Idealiu atveju, aišku, taip ir būtų – žurnalistai tuos jau paruoštus tekstus imtų ir perspausdintų savo portaluose, laikraščiuose, ir t.t. Bet ar galima tikėtis, kad toks idealus variantas taps realybe? Iš prof. Razumo pasisakymo neatrodo, kad to siekiama – komercinėse televizijose dažnai matomiem horoskopams, žiniuoniams ir panašioms blevyzgoms yra priešpastatomas „mokslininkų prižiūrimas tinklalapis“. Ne aukštos kokybės medžiaga tose pačiose televizijose, o atskiras darinys.

Paminėjau technologijas.lt. Šis portalas dažnai yra peikiamas, kad prasidėjęs kaip mokslo/technologijų naujienų skelbimo vieta, dabar „nupopsėjo“ ir mokslo ten rasi tiek pat, kiek kituose naujienų portaluose. Tame tiesos yra, bet pagalvokime, kodėl taip atsitiko. Šiek tiek pažįstu portalo įkūrėjus ir pagrindinius autorius. Jie žmonės entuziastingi ir tikrai nori tą mokslą populiarinti, bet gyventi jiems iš kažko irgi reikia. O straipsniai apie mokslo naujienas, deja, generuoja mažai click’ų, kas veda prie mažų reklaminių pajamų ir prastos finansinės situacijos (skaičių nežinau, tai čia tik kokybiniai pamąstymai). Iš kur jiems gauti pinigų? Norint daugiau pajamų iš reklamos, reikia skelbti tokius straipsnius, kuriuos žmonės skaito – štai ir atsiranda „nupopsėjimas“. Alternatyva būtų jiems iš kažkur gauti lėšų būtent už tai, kad užsiima mokslo populiarinimu. Tas „kažkur“ – įvairūs projektai.

Apie projektus, tiksliau apie „resursus“, kurie turėtų kažkada atsirasti, prof. Razumas užsimena. Tai yra gerai, kad tų resursų bus, net jei ir ne dabar, o po kokio penkmečio (aišku, geriau būtų dabar, bet nevykim Eru į medį). Bet vėlgi klausimas, kaip tie resursai bus skirstomi. Greičiausiai būtent per įvairius projektus. Man iš to kyla keli klausimai. Pirmas – ar tikrai tam reikia specialių gairių, kažkokios papildomos tarybos? Ar neužtektų LMT ar Lietuvos kultūros tarybai, kurios jau skelbia įvairių projektų konkursus, paskelbti dar vieno, skirto mokslo populiarinimo projektams? Mano menku supratimu, tai padėtų išvengti nemažo kiekio papildomos biurokratijos. Kita galima problema – projektus laimi tie, kas moka rašyti projektus, o tai nebūtinai yra tie patys, kurie gali kažką gerai padaryti**. Galbūt galimas koks nors geresnis resursų panaudojimas? Pavyzdžiui, apdovanojimai už jau daromus darbus, didesnis mokslo populiarinimo veiklos vertinimas mokslininkų darbo institucijose (dabar tai irgi vertinama, bet kaip visai antraeilis dalykas po straipsnių, konferencijų ir verslo kontraktų). Gal tai ir bus daroma – nemačiau tų prof. Razumo minimų gairių, nežinau jų turinio. Tikiuosi, kad bus, bet bijau, kad mokslo populiarinimo skatinimas irgi gali užstrigti biurokratizmo liūne.

Beje, nemanykit, kad viskas man atrodo blogai. Keletas išsakytų dalykų tikrai patiko – apie reikalingumą žmones sudominti mokslu nuo vaikystės, dar mokykloje; apie mokslo populiarinimo centrą; apie individualias premijas. Šaunu, jei/kai tai bus. Bet visada norisi, kad būtų geriau.

O ką galvojate jūs? Kaip manote, kokiais būdais galima būtų efektyviai skatinti mokslo populiarinimą?

Laiqualasse

* – prof. Razumo asmeniškai nepažįstu, ir dirba jis toli gražu ne mano srityje (apskritai yra chemikas), taigi čia turiu omeny bendrai „mokslininkus“.

** – dar būna visokie gandai, kad projektų lėšas išsidalina „savi“ ir kad ten klesti visiška korupcija, bet šita tema neturiu ką pasakyti, tai nesiplėsiu.

11 comments

  1. Na, Škotijoje situacija kiek geresnė: mokykloms/įv. grupėms organizuojami planetariumai, kai kurie dėstytojai nuvyksta paskaityti paskaitų mokyklose retkarčiais, o universitete yra netgi kursas, per kurį studentai vyksta į mokyklas ir padeda rengti pamokas/laboratorinius darbus, galiausiai kelias paskutiniąsias pamokas patys pravesdami. Visgi didžiausias pliusas – žiniasklaida, tačiau šie privalumai ateina su lingua franca kaip gimtąja kalba.

    Kalbant apie technologijos.lt tinklapį, drįsčiau kažkiek prieštarauti. Nemaža dalis žmonių kalba, jog tinklapio kokybė suprastėjo, kokybiškų straipsnių mažiau ir t.t. Pritariu, kad durnų, pseudomokslinių, clickbait tipo straipsnių yra nemažai, jų padaugėjo per paskutiniuosius 5 metus, TAČIAU kokybiškų straipsnių taip pat padaugėjo. Kokybiški vertimai iš niekur neatsiranda, tad savininkus iš dalies pateisinu: portalo lankomumui dedamos nesąmonės, tuo pačiu įmaišant ir keturias-šešias kiek rimtesnes naujienas iš kitų tinklapių ar vertimų. Tikrai geriau negu visiškai nieko, mano nuomone. Aišku, kai kurių dalykų niekada neteisinu, pvz. naujienų apie lietuviškų kuro kainų ypatumus, kuriose aiškiai siekiama kurti fleima ar tuos pačius pseudomokslinius Grigo straipsnius (pasak Vikipedijos, jis VU profesorius emeritas. seriously? kol tokie dalykai dedasi, Lietuvai tik pasvajoti apie tinkamą švietimą, o VU apie ką nors aukščiau nei 500-oji vieta). Kam reikia, tas atsirenka normalius straipsnius.

    Pačiam lietuviškojo mokslo populiarinimo bei pačio mokslo tikrai trūko – į mokslo festivalius nevykdavau, nė nežinojau, kad egzistuoja Olimpas ar Fotonas iki tol, kol buvo per vėlu registruotis, o rimtai mokslu susidomėjau tik pradėjus skaityti technologijos.lt (ir vėliau konstantą). Dabar padėtis lyg ir gerėja pagrinde interneto dėka, tačiau kaimo mokyklose padėtis vis dar labai, labai prasta. Tuo tarpu su mokslo biurokratija neteko bendrauti Lietuvoje, tad situacijos komentuoti negaliu.

    1. Paminėdamas Grigą, tik iš „emerito“ supratau (nes iškilių Grigų gan gausu), kad turėjote omeny Joną Grigą. Hm-m . . ., bent jau man tikrai keista – nepavyko aptikti kažko tai pseudomoksliško, atvirkščiai – su globalistiniu suniveliavimu ir nužmoginimu kapojasi gan aršiai (na, ne taip kaip anarchistai, žinoma :) ).

      1. Atsiprašau už neaiškų paminėjimą. Taip, Jonas Grigas, o jo straipsniuose apstu fizikos faktinių klaidų ir neteisingų išvedžiojimų, juos primetant kaip „priežastis-pasekmė“. Pats naujausias pavyzdys: http://www.technologijos.lt/n/technologijos/elektronika/S-53191/straipsnis/Fizikas-nauji-vandens-skaitikliai-ir-Wi-Fi-namuose–didele-blogybe?l=2&p=1 . Įprastai vakarų universitetuose tokį titulą turi išskirtiniai žmonės, kurie rodo pavyzdį kitiems net ir nebetęsdami aktyvios mokslinės veiklos. Lietuvoje, tuo tarpu, profesorius emeritas užsiima pseudomokslu…

  2. Sutinku su mintimis. Iš Mokslo sriubos pusės, manau kryptingai dirbant, pinigų truputį yra. Mums tiesiog trūksta talentingų žmonių, kurie norėtų rimtai susieti savo gyvenimą su šia veikla. Yra projektų, kuriuos galėtume parašyti, bet nespėjam ir Mokslo sriubos tinklelis yra užpildytas. LRT siūlo daryti antrą laidą ir galbūt su dr. Sergejumi Orlovu pavyks sukurti. Iš vienos pusės finansavimas labai svarbus ir jis galėtų viską išjudinti ir pagreitinti, iš kitos pusės – kas nori dirbti šioje srityje, nebūtina laukti naujų fondų. Svarbiausia didelis noras!

  3. Vien dėl technologijos.lt pradėjau naudoti ad-blockerį. Tapo tiesiog nepakenčiama, kai atsidarai telefone tą vienintelį straipsnį iš galybės bet kokių – ir kokia nors alkoholio reklama uždengia visą turinį. Kadangi nei reklamų kokybei nei paties puslapio kokybei neskiriama jokio dėmesio – tos reklamos praktiškai neįmanoma uždaryti (naudojantis kompiuteriu problemos nėra). Ilgą laiką ad-blockerio nenaudojau iš principo, bet kantrybės taurė ne begalinė. Galop nustojau tame puslapyje lankytis iš vis, kai viename iš komentarų po eiliniu niekstraipsniu žmogus parodė šį blog’ą.

    Vienas pastebėjimas autoriui: reikia pakoreguoti rss feed’ą, kad neatiduotų viso straipsnio, nes dažnai rss readeryje viską nejučia ir perskaitau, o mano apsilankymo svetainėje kaip ir nėra, tai žiūrint google analytics gali pasirodyti situacija liūdnesnė negu yra iš tikrųjų :)

    1. Reikės išsiaiškinti, kaip tą feed’ą koreguoti, nes jis visiškai default’iškai pas mane nustatytas :)

  4. Laiqualasse, smagu, kad pastebėjai tą Razumo interviu! Sutinku su praktiškai visais dalykais, kuriuos rašai.

    Vienas dalykėlis, kuriai švelniai prieštaraučiau yra susijęs su projektiniu finansavimu. Aš manau, kad jei paraiška būtų itin paprasta (pvz., susidėtų iš CV + pasižadamų originalių straipsnių temų sąrašo), ir jei už šitą darbą būtų mokamas kad ir simbolinis atlygis, nemažai mokslininkų šitaip laisvalaikiu pasitobulintų savo mokslo populiarinimo įgūdžius rašydami originalius (neverstinius!) straipsnius apie savo sritį. Dabar pagal panašią schemą dirba srtfondas.lt, kuriam paraiškas rašo technologijos.lt.

    LMA garbei noriu vėl paminėti tuos verstinių knygų PDF’us, kuriuos galima be jokių nesąmonių parsisiųsti iš jų tinklapio – tai puikus nebiurokratinio produkto pavyzdys. Žinoma, šios mokslo populiarinimo knygos nėra plačiajai visuomenei žinomos, nes nebuvo reklamuojamos, bet čia jau kita problema.

    Dar noriu pakomentuoti dėl tų „Mokslo politikos formavimo gairių“. Pritariu, kad Razumo aptartas „mokslininkų prižiūrimo tinklapio“ projektas kvepia naftalinu ir manau, kad valstybė ar patys mokslininkai tokio dalyko kokybiškai nesuorganizuos. Mano nuomone, jei norim tikrai didelio mokslo populiarinimo šuolio, tikriausiai kažkokia verslo-valstybės partnerystės forma turim šiai sričiai skirti bent kelis šimtus tūkstančių eurų per metus, taip pritraukti kiečiausius komunikacijos specialistus ir suteikti jiems ilgalaikes paskatas įdiegti ženkliai visuomenes daliai paprastą teiginį „mokslas – jėga“ :)

    1. Ačiū už komentarą :)

      Taip, toks paraiškų mechanizmas, kaip tamsta siūlote, būtų visai neblogas. Bet ir čia gali būti daug problemų – pavyzdžiui, kas būtų atsakingas už tų parašytų straipsnių sklaidą? Ar jie nugultų prižiūrinčios institucijos darbuotojų stalčiuose, ar prižiūrinti institucija kaip nors būtų įpareigota juos viešinti (bet tada reikėtų papildomos priežiūros, ar tikrai viešina), ar viešinimu būtų įpareigoti projekto vykdytojai (bet tada sumažėtų norinčiųjų vykdyti; kas, aišku, nebūtų blogai, nes atkristų tie, kas tokio projekto norėtų tik „mokslo populiarinimo“ varnelei užsidėti institucijos ataskaitoje), ar dar kaip kitaip sprendžiamas klausimas?

      LMA išverstos knygos – tikrai šaunus reikalas, labai smagu, kad jų yra. Bet labai gerą problemą palietėte – reklamos praktiškai nebuvo. Apie tų knygų egzistavimą sužinojau prieš gal pusantrų metų, kai dalyvavau kažkokiame LMA renginyje (jau neatsimenu, kokiame), ir registruojantis man parodė stirtą knygų ir pasiūlė pasiimti visų, kiek noriu. Pasiėmiau visų (tuo metu berods tik penkios dar buvo) po vieną. O ką daryti tiems, kas į LMA neužeina? Taigi geras projektas kiek sušlubavo dėl reklamos trūkumo.

      Taip, mokslo populiarinimui tikrai reikia viešųjų ryšių ir komunikacijos specialistų pagalbos. Tikėkimės, kad ir to sulauksime.

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *