Didžiąją dalį gyvenimo kiekviena žvaigždė praleidžia pagrindinėje sekoje – tuo metu jos centre vyksta termobranduolinės reakcijos, kurių metu vandenilio branduoliai virsta helio branduoliais. Vandenilio kiekiui sumažėjus, ima vykti kitokie procesai, dėl kurių žvaigždė išsipučia į milžinę, galimai ne vieną kartą. […]
Continue reading »
Su Šventomis Kalėdomis, mieli skaitytojai! Linkiu talpių kaip juodosios skylės skrandžių, šviesaus kaip supernova džiaugsmo ir gausaus kaip Didysis sprogimas dovanų kalno po eglutėmis. Na, o kosminiai atradimai nesustoja, tad šiame kąsnelyje skaitykite apie mikrogravitacijos poveikio moterims ir vyrams skirtumus, […]
Continue reading »
Kai negalime ko nors pamatyti tiesiogiai – pavyzdžiui žvaigždės ar planetos gelmių – mums dažnai padeda virpesiai. Seisminės bangos atskleidžia planetų struktūrą ir jose vykstančius reiškinius, pavyzdžiui meteoritų smūgius: dabar tokia analizė pirmą kartą atlikta Marse ir aptikti keturi nauji […]
Continue reading »
Kaip užfiksuoti dalelę, kuri gali pralėkti kiaurai Žemę su niekuo nesusidurdama? Vienas būdas – nusiųsti detektorių ten, kur tų dalelių labai labai daug. Būtent toks pasiūlymas iškeltas kalbant apie neutrinus: orbitinis detektorius arti Saulės galėtų būti naudingesnis, nei didžiuliai detektoriai […]
Continue reading »
Nuo Saulės iki tolimų galaktikų – šios savaitės naujienose daug visokių žybsnių. Štai dirbtinis intelektas išmoko prognozuoti Saulės aktyvumą pagal praeities duomenis, geriau nei bet koks kitas dabartinis metodas. O prieš 14 milijonų metų netoliese įvykęs žybsnis – supernovos sprogimas […]
Continue reading »
1905 metais Pietų Afrikoje iškastas deimantas, neapdirbtas svėręs daugiau nei 620 gramų. Šis Cullinano deimantas yra didžiausias kada nors Žemėje rastas toks brangakmenis. Panašiu metu, XX a. pradžioje, astronomai identifikavo pirmąsias baltąsias nykštukes – žvaigždes, kurios, kaip vėliau paaiškėjo, yra […]
Continue reading »
Eksperimentai astrofizikinius reiškinius tirti dažnai nepadeda, nes negalime laboratorijoje sukurti tikrų kosminių sąlygų ar palaukti milijonus metų, kol kas nors įvyksta. Stebėjimai taip pat ne visada duoda aiškius rezultatus. Tad tenka pasitelkti įvairius skaitmeninius modelius. Praėjusios savaitės naujienose tokių „modelinių“ […]
Continue reading »
Prasidėjus naujiems metams, verta pasižiūrėti, kas nuveikta per pastaruosius. Pirmąją 2020-ųjų pusę aprašiau praeitą savaitę, o dabar pažvelkime į antrąją. *** Liepa – Danguje buvo plika akimi matoma kometa C/2020 F3 (NEOWISE). – Nustatyta, kad gilesnių Mėnulio kraterių aplinkoje yra […]
Continue reading »
Kosmosas žmogiškais masteliais gali atrodyti stabilus ir nekintantis, bet per milijonus ar milijardus metų pokyčiai būna milžiniški. Daug reikšmės kitimui turi įvairūs sprogimai ar išsiveržimai – pavyzdžiui, supernovų sprogimai ir žvaigždžių vėjai praturtina tarpžvaigždinę terpę sunkesniais už helį cheminiais elementais. […]
Continue reading »
Gyvenimas šalia žvaigždės nėra toks jau lengvas – nors ji teikia mums šviesą ir šilumą, Saulės vėjas gali pakenkti elektronikai ir ypač palydovams, o ką jau kalbėti apie žmonių skrydžius į kosmosą. Taigi bandymai geriau suprasti Saulės elgesį svarbūs ne […]
Continue reading »