Žemėje žaibuoja. Taip pat ir Jupiteryje, Saturne bei Neptūne. Pasirodo, žaibuoja ir Marse, bet matyt nedažnai. Tačiau NASA zondas MAVEN per dešimt metų aptiko bent vieną švilpynės bangą – specifinį radijo bangų signalą, kuris būdingas būtent žaibams. Saulė gimė arčiau […]
Continue reading »
Astronomijoje, kur šimtas milijonų metų gali būti „labai nedaug“, senovė paprastai reiškia bent milijardų metų praeitį. Praeitos savaitės naujienose pranešimų apie tokius laikus randame bent keturias. Asteroido Ryugu mėginiai atskleidžia informaciją apie Saulės sistemos jaunystę – 4,5 milijardo metų praeitį. […]
Continue reading »
Marse, pasirodo, žaibuoja. Tai buvo prognozuojama seniai, bet pagaliau turime tvirtų įrodymų. Žvaigždės formuojasi iš dujų debesų ir kurį laiką auga rydamos medžiagą iš aplinkinio dujų-dulkių disko. Pasirodo, pasiekusios „paauglystę” jos ima medžiagą ryti efektyviau, nei tą darė pačioje jaunystėje. […]
Continue reading »
Svarbiausia jėga Visatoje yra gravitacija. Bet kitos irgi neatsilieka. Viena iš tokių – elektromagnetizmas, o vienas pastarojo pasireiškimų – įvairių objektų lipnumas ar kibumas. Štai Mėnulio regolitas tolimojoje pusėje, pasirodo, yra daug kibesnis, nei artimojoje. O uolinių planetų plutos ir […]
Continue reading »
Masė – vienas fundamentalių fizikinių dydžių. Astronomijoje dažnai jis yra vienas lengviausiai išmatuojamų. Ir, žinoma, vienas svarbiausių, mat masės kuriamas gravitacinis laukas valdo Visatos ir pavienių jos dalių raidą. Praėjusios savaitės naujienose randame keletą pranešimų apie užfiksuotus, atrastus ar numanomus […]
Continue reading »
Cheminių junginių įvairovė Žemėje – stulbinanti, bet kartu ir būtina visai biosferai ir apskritai gyvybei. Kaip jie atsirado ir atkeliavo į mūsų planetą? Daugelio detalių kol kas nežinome. Netgi tokia įprasta medžiaga kaip vanduo kelia klausimų – kas jį atnešė […]
Continue reading »
Jupiteryje žaibuoja. Tai jokia naujiena – pirmasis žaibus atrado Voyager zondas prieš 40 metų. Bet pasirodo, tie žaibai praktiškai nesiskiria nuo žemiškų – juda taip pat, šakojasi irgi taip pat. Kaip tą sužinojome ir kuo tai svarbu netgi egzoplanetų tyrimams, […]
Continue reading »
Apie radijo astronomiją yra tokia įdomioji statistika: bendra visų radijo teleskopų surinktų fotonų energija yra mažesnė, nei energija, kurią išnaudoju spaudinėdamas klaviatūrą, kad parašyčiau šį sakinį. Radijo bangų ilgis daugybę kartų didesnis, nei regimųjų, o fotonų energija – tiek pat […]
Continue reading »
Juodųjų skylių susijungimai sukelia gravitacines bangas, kurias jau keletą metų gebame aptikti, o pastaruoju metu aptinkame gana dažnai. Naujausiame kataloge aptiktų įvykių yra maždaug šeši per mėnesį. Galaktikų susidūrimai paspartina jose žvaigždėdarą – praeityje tai vyko dažniau, o nauji detalūs […]
Continue reading »
Gama spinduliuotė – ypatingai pavojinga, tad geriau būtų, jei arti mūsų ji neatlėktų. Bet atlekia: net žaibų išlydžiai sukuria gama spindulių. Taip pat kartais (kas keletą milijonų metų) mus pasiekia šiek tiek gama spindulių iš kur nors netoli sprogusios supernovos. […]
Continue reading »