Kosmose, atrodytų, kur pažvelgsi, vis kas nors veržiasi ar pučiasi. Štai iš Saulės veržiasi visokie plazmos pliūpsniai ir žybsniai. Praeitą savaitę sulaukėme stipriausio žybsnio per septynerius metus ir pirmų kone realaus laiko viso vainiko magnetinio lauko stebėjimų. Prie labai jaunų […]
Continue reading »
Saturno žiedus žinome visi. Taip pat juos, nors ir gerokai blyškesnius, turi ir kitos didžiosios planetos bei bent keli asteroidai. O kadaise, panašu, žiedų turėjo ir Žemė. James Webb teleskopu atrasta daugybė masyvių galaktikų labai jaunoje Visatoje. Kaip jos galėjo […]
Continue reading »
Andromedos galaktika – tolimausias objektas, kurį galime matyti plika akimi. Aišku, toli gražu ne visada: tam reikia labai palankių sąlygų, nes dėmelė danguje, arba ūkas, yra visiškai ant matomumo ribos. Bet, žinoma, toks įvaizdis labai apgaulingas: iš tiesų Andromeda yra […]
Continue reading »
Gravitacija atrodo kaip labiausiai prognozuojamas ir užtikrintas fizikinis reiškinys. Milijardus metų ji valdo planetų ir žvaigždžių judėjimą, nuo jos priklauso praktiškai viskas, ką matome kosmose. Bet net ir gerai suprantami gravitacijos dėsniai gali duoti netikėtų rezultatų, o jei dar pridėsime […]
Continue reading »
Potvyninis suardymas nutinka tada, kai vieno kūno gravitacija nustelbia kitą kūną palaikančias jėgas ir pastarasis subyra į gabalus. Tiesa, „kitas kūnas“ gali būti ir planetos orbita – būtent potvyninis jų suardymas gali paaiškinti, kodėl egzistuoja dvinarės planetos-pabėgėlės, neturinčios žvaigždžių. O […]
Continue reading »
Nors astronomus dažnai pašiepia, kad mes nagrinėjame tik sferines karves vakuume, net ir sferiški dariniai nėra visiškai tolygūs. Dažnai juose galime rasti skirtumų bent tarp išorės ir branduolio. Štai paimkime Žemę – šalta ir kieta pluta gaubia minkštesnę karštesnę mantiją, […]
Continue reading »
Astronomija, kaip modernus mokslas, egzistuoja geriausiu atveju keturis šimtmečius – nuo teleskopo išradimo. Kalbant kiek griežčiau, jos amžius nesiekia dviejų šimtmečių, nes tik XIX a., išradus spektroskopiją bei fotografiją, astronominiai stebėjimai tapo atsieti nuo žmogaus akies netobulumų. Daugelis šiandien labai […]
Continue reading »
Kosminiai kūnai ir struktūros dažnai yra didesni, nei geba suvokti mūsų protai, išsivystę bėgiojimui savanose. Net ir astronominis vienetas – atstumas tarp Saulės ir Žemės, maždaug 150 milijonų kilometrų – visiškai išsprogdina mums smegenis, ką jau kalbėti apie 200 tūkstančių […]
Continue reading »
Visi žinome, kad ledas tirpsta nulio laipsnių temperatūroje, o vanduo užverda ir išgaruoja pasiekęs 100 laipsnių. Bet šie faziniai virsmai priklauso nuo aplinkos sąlygų ir priemaišų. Praeitą savaitę paskelbtame tyrime nagrinėjama, kaip į ledą stingsta druskingas vanduo aukštame slėgyje; tokia […]
Continue reading »
Saulė mums teikia šviesą ir šilumą, be kurios Žemėje nebūtų gyvybės. Bet ji kelia ir pavojų – Saulės žybsniai, vėjai, aktyvumo pokyčiai gali pažeisti tiek palydovus, tiek netgi antžeminę elektroniką ar pankenti mūsų sveikatai. Vis gausesni stebėjimai ir gerėjantys modeliai […]
Continue reading »