Jupiteris ir dabar yra milžiniškas – dešimteriopai už Žemę didesnio skersmens. O jaunystėje, pasirodo, buvo dar dvigubai didesnis. Ir 50 kartų magnetingesnis. Daugelis aktyvių galaktikų pučia vėjus – maždaug dešimtadaliu šviesos greičio lekiančius dalelių srautus nuo akrecinio disko. Anksčiau manėme, […]
Continue reading »
Astronominiai procesai yra labai lėti, ar ne? Nebūtinai – kai kurie vyksta tikrai greitai, tad net matavimų, norint juos užfiksuoti, reikia ypatingai dažnų. Pavyzdžiui, pašvaistės Jupiteryje kinta sekundžių laiko skalėmis, o debesys Titane kyla per keletą dienų. Keliose žvaigždėse aptikti […]
Continue reading »
Marsas turi atmosferą, nors ir gerokai retesnę, nei Žemės. Ten pučia ir vėjai, kurių greitis gali siekti net 25 m/s – kaip žemiškų uraganų. Tą sužinojome tik todėl, kad Marse skraidė Ingenuity – pirmasis sraigtasparnis už Žemės ribų. 2019 metais […]
Continue reading »
Labai dažnai astrofizikų tiriamus procesus galima apibūdinti kaip „dujų srautus“ ar „dujų apykaitą“. Tai dujos kur nors krenta ir pranyksta, tai išlekia, tai mainosi kaip nors, kaista ir vėsta. Ir tai vyksta įvairiausiais masteliais. Štai Marso atmosferoje žiloje senovėje greičiausiai […]
Continue reading »
Astronomijoje susiduriame su tokiomis laiko skalėmis, kad suprasti, kas yra “trumpalaikis” įvykis ar reiškinys, dažnai atrodo sudėtinga. Bet tam tiesiog reikia palyginti jį su kitais panašiais. Štai Žemė pernai kelis mėnesius turėjo papildomą mėnulį – akivaizdu, kad įvykis trumpalaikis, palyginus […]
Continue reading »
Kosmose, atrodytų, kur pažvelgsi, vis kas nors veržiasi ar pučiasi. Štai iš Saulės veržiasi visokie plazmos pliūpsniai ir žybsniai. Praeitą savaitę sulaukėme stipriausio žybsnio per septynerius metus ir pirmų kone realaus laiko viso vainiko magnetinio lauko stebėjimų. Prie labai jaunų […]
Continue reading »
Vėjai pučia visur, kur tik yra atmosferos. Ir kokie jie būna įvairūs! Štai Veneroje, priklausomai nuo aukščio virš planetos paviršiaus, dominuojančios vėjo kryptys labai skiriasi. Dabar, atradę laisvų deguonies atomų maždaug 100 kilometrų aukštyje, mokslininkai galės geriau suprasti atmosferos judėjimą […]
Continue reading »
Dažnai astronomiją kiti mokslininkai pašiepia, sakydami, jog mes nagrinėjame tik sferinius objektus vakuume. Nors sferinė simetrija astronomijoje sutinkama dažnai ir yra labai svarbi, nuokrypiai nuo jos dažnai duoda dar vertingesnių žinių. Pavyzdžiui, galaktikų išsitempimo krypčių analizė leidžia patikrinti, kaip sparčiai […]
Continue reading »
Įprastai į kosminių kūnų gelmes pažvelgti negalime. Bet kartais pavyksta įveikti ir šį barjerą. Štai praeitą savaitę atliktas pirmas eksperimentas, kai į pro šalį skriejantį asteroidą nukreiptas radaras, turintis prasiskverbti į jo gelmes ir parodyti vidinę struktūrą. O teoriniai modeliai […]
Continue reading »
Tebesitęsiant karui Ukrainoje (kviečiu paremti Ukrainos gynėjus – pavyzdžiui, per „Blue and Yellow“), sankcijos kremliaus režimui atsiliepia ir kai kuriems kosmoso tyrimų projektams. Iš kitos pusės, tokios problemos kartais gali duoti paskatą naujiems išradimams ar radikaliems pokyčiams ir į gerąją […]
Continue reading »