Viena dažniausių kosmose randamų molekulių Kąsnelio tema irgi tampa neretai. Nieko keisto: vandens paieškos glaudžiai susijusios su gyvybės paieškomis, o nežemiškos gyvybės atradimas būtų turbūt didžiausia mokslo naujiena per pastarąjį šimtmetį, jei ne apskritai. Praeitos savaitės naujienose vandens randame kometoje […]
Continue reading »
Titano upės neturi deltų. Nors ši keista jų savybė buvo įtariama seniai, dabar tai patvirtinta. Kodėl taip yra – nežinia, bet tai gali reikšti, kad Saturno palydove upės ir jūros kinta labai greitai. Galaktikos, praktiškai pagal apibrėžimą, turi žvaigždžių (kaip […]
Continue reading »
Visi dalykai kosmose yra labai dideli, lyginant su žmogiškais masteliais. Bet vieni nuo kitų jie irgi gerokai skiriasi dydžiu. Štai žybsniai Saulėje gali būti dideli, o gali būti mikro- ir nano-. Dabar sužinojome, kad mikrožybsniai panašesni į nano-, o ne […]
Continue reading »
Saturno palydovo Titano ežerai susideda iš metano ir etano – molekulių, kurios Žemėje sudaro gamtines dujas. O dabar mokslininkai išsiaiškino, kaip skiriasi ežerų sudėtis skirtingose platumose. Planetos magnetosfera ją saugo nuo žvaigždės vėjo. Tačiau jei planeta labai arti žvaigždės, jos […]
Continue reading »
Saulės sistemoje upių yra Žemėje, Marse ir Titane. Tiesa, Marse jos seniai išdžiūvusios, o Titane jomis teka metanas ir etanas. Bet visoms upėms galioja tam tikri universalūs dėsniai, kuriais remdamiesi mokslininkai gali susieti savybes, matomas iš orbitos (pavyzdžiui slėnio gylį) […]
Continue reading »
Nieko kosmose nėra amžino, nors žvelgiant iš žmogiškos perspektyvos, taip tikrai gali pasirodyti. Kinta tiek žvaigždžių padėtys danguje, tiek galaktikų savybės, tiek, netgi, fizikinės konstantos. Na, dėl pastarojo kitimo nesame tikri, bet tokių idėjų nestinga. Štai ir praeitą savaitę paskelbti […]
Continue reading »