Nors nakties dangus gali atrodyti nekintantis, iš tiesų kosmose niekas nestovi vietoje ir neišlieka nepakitęs: objektai skyla, auga ir kitaip vystosi. Aišku, dažniausiai tai vyksta gerokai ilgesnėmis laiko skalėmis, nei mes pajėgiame suvokti. Pavyzdžiui, rudosios nykštukės: su žvaigždėmis palyginus mažyčiai […]
Continue reading »
Mėnulis susiformavo po to, kai į jauną Žemę atsitrenkė Marso dydžio kūnas, vadinamas Tėja. Bet kiek laiko užtruko pats formavimasis? Naujame tyrime teigiama, kad ne tūkstančius metų, kaip manyta iki šiol, o vos kelias valandas. Didžiausio masto struktūros Visatoje jungiasi […]
Continue reading »
Pavieniai objektai kosmose dažnai yra mažiau įdomūs, nei dvinariai. Kad ir prieš porą savaičių naujienose figūravęs dvinaris asteroidas Didymos-Dimorphos, NASA DART misijos taikinys. Šią savaitę apie Dimorphos naujienų nėra, tačiau turime žinių apie kelias įdomias dvinares žvaigždes. Vienoje aptiktas palyginus […]
Continue reading »
Mėnulis atsirado, kai į Žemę trenkėsi maždaug Marso dydžio kūnas, vadinamas Tėja. Dalis Tėjos nuskendo Žemėje ir, gali būti, suformavo du tankiu regionus Žemės mantijoje. Naujame tyrime pristatomi skaitmeninio modelio rezultatai, rodantys, kaip tai galėjo nutikti. Neutroninės žvaigždės yra tankiausi […]
Continue reading »
Giliai Žemės mantijoje, praktiškai ant branduolio, guli du luitai, likę nuo susidūrimo su Tėja – Marso dydžio kūnu, padėjusiu atsirasti Mėnuliui. Palyginus arti Saulės esantį Hijadų spiečių ardo tamsiosios materijos sub-halas – nematomas 10 milijonų kartų už Saulę masyvesnis sutankėjimas. […]
Continue reading »
Kiekvieną savaitę rašau jums apie kosmoso naujienas – technologijas, skrydžius, atradimus Saulės sistemoje ir Visatos tolybėse. Keičiantis metams, kviečiu prisiminti svarbiausius ir įdomiausius iš jų. O jei perskaitę norėsite palyginti su pernykščiais atradimais, tai juos rasite čia (I dalis) ir […]
Continue reading »
Turbūt nenustebinsiu pasakęs, kad Mėnulis yra geriausiai pažįstamas kosminis kūnas (ok, neskaitant Žemės, kuri techniškai irgi yra kosminis kūnas). Puikiai matomas nakties ir net dieniniame danguje, jis traukė žmonių dėmesį nuo pat tada, kai žmonės kaip tokie atsirado. Turbūt nerasime […]
Continue reading »
Šios savaitės kąsnelio pavadinimas neturi nieko bendra su jo turiniu – apie jokius karantinus kosmose nerašau. Bet manau, kad po daugelio metų gali būti įdomu per šitą pavadinimą prisiminti, kad štai tada sėdėjome karantine dėl koronaviruso pandemijos, arba trumpiau tiesiog […]
Continue reading »
Žiloje senovėje žmonės manė, kad kosmosas yra nekintantis skliautas, dengiantis Žemę. Žinoma, jame judėjo Saulė ir Mėnulis, taip pat, atidžiau stebint, buvo galima pamatyti žvaigždes-klajokles, kurias žinome kaip planetas: Merkurijų, Venerą, Marsą, Jupiterį ir Saturną. Bet visa kita, kas matoma […]
Continue reading »
Cheminių elementų raida yra viena įdomiausių Visatos istorijos dalių, ir kartu viena informatyviausių. Žinodami apie cheminę objekto sandarą, galime daug pasakyti apie jo istoriją, o pavienių tarpžvaigždinę terpę praturtinančių įvykių netolygumas gali nulemti įvairių planetinių sistemų cheminius skirtumus. Daug praėjusios […]
Continue reading »