Daugelis astronominių reiškinių yra paremti balansu tarp medžiagos kritimo ir išmetimo. Kritimą, arba akreciją, lemia gravitacija, o štai išmetimas galimas dėl įvairių priežasčių. Tai gali būti tiesiog smūgio padarinys – štai Mėnulį tolimoje praeityje sumušęs asteroidas, palikęs Pietų poliaus-Aitkeno kraterį-baseiną, […]
Continue reading »
Dvinarės žvaigždės – greičiau taisyklė nei išimtis, tad su jomis susiję atradimai astronomijoje kasdienybė. Visgi praeitos savaitės naujienose randame porą netikėtų dvinarių žvaigždžių. Viena jų – ekstremalaus masių santykio kontaktinė dvinarė: dvi žvaigždės liečiasi paviršiais, o vienos jų masė net […]
Continue reading »
Dažnai astronomiją kiti mokslininkai pašiepia, sakydami, jog mes nagrinėjame tik sferinius objektus vakuume. Nors sferinė simetrija astronomijoje sutinkama dažnai ir yra labai svarbi, nuokrypiai nuo jos dažnai duoda dar vertingesnių žinių. Pavyzdžiui, galaktikų išsitempimo krypčių analizė leidžia patikrinti, kaip sparčiai […]
Continue reading »
Saulė ir šviesa mums – neatsiejami dalykai. Net ir moderni civilizacija, kuri, atrodo, tampa vis labiau nepriklausoma nuo gamtos, be Saulės – nė iš vietos. Kad ir Saulės energetika: viena perspektyviausių ateities energetikos sričių. Ir, galimai, ne tik Žemėje, bet […]
Continue reading »
Aptikti nežemišką gyvybę, aišku, būtų bene reikšmingiausias žmonijos atradimas per visą istoriją. Tik tiesiog šiaip sau to padaryti nepavyks – šis atradimas beveik neabejotinai bus ilgų paieškų, susidedančių iš daugybės etapų, vaisius. Keletą tokių etapų randame ir praeitos savaitės naujienose. […]
Continue reading »
Kosminiai kūnai ir struktūros dažnai yra didesni, nei geba suvokti mūsų protai, išsivystę bėgiojimui savanose. Net ir astronominis vienetas – atstumas tarp Saulės ir Žemės, maždaug 150 milijonų kilometrų – visiškai išsprogdina mums smegenis, ką jau kalbėti apie 200 tūkstančių […]
Continue reading »
Pažiūrėję į nakties dangų, matome daugybę – tūkstančius – žvaigždžių. Iš pirmo žvilgsnio jos gali pasirodyti išsimėčiusios visur danguje maždaug vienodai; aišku, matome žvaigždynus, bet jie tik mūsų vaizduotės ir kultūrinio palikimo vaisius. Tačiau geriau pagalvoję ir pažiūrėję netruksime suprasti, […]
Continue reading »
Jei spręstume idealizuotą dviejų kūnų uždavinį, pavyzdžiui nagrinėtume planetos sukimąsi aplink žvaigždę, ir nekreiptume dėmesio į reliatyvumą, gautume paprastą atsakymą: planeta skrieja nekintančia elipse. Realybė, žinoma, yra sudėtingesnė: orbitos precesuoja, kinta jų dydis ir periodas, kartais jos netgi tampa nestabilios […]
Continue reading »
Visi dalykai kosmose yra didžiuliai. Na, gerai, beveik visi – būna ir mažyčių dulkelių ar grumstų. Bet planetos, net ir nykštukinės, yra didelės, ką jau kalbėti apie galaktikas. Apie tokias dideles nykštukes praeitą savaitę buvo nemažai naujienų. Štai nykštukinė planeta […]
Continue reading »
Kosminė erdvė gali atrodyti kaip visiška tuštuma, bet iš tiesų ten esama medžiagos – dujų ir dulkių, nors ir labai retų. Taip yra net ir tarpgalaktinėje erdvėje, kurią užpildo karštos jonizuotos dujos. Jos iškreipia radijo bangų signalus, nes žemo dažnio […]
Continue reading »