Šiuo įrašu baigiu tradicinę praėjusių metų apžvalgą. Pirmoje dalyje rašiau apie kosminius skrydžius ir kitas naujas technologijas, antroje – apie atradimus Saulės sistemoje, trečioje – apie Paukščių Taką ir palydovines galaktikas. Paskutinėje dalyje greitai perbėgsime per tolimesnius atradimus, nuo Andromedos […]
Continue reading »
Bandydami suprasti bet kokį reiškinį, mokslininkai dažnai remiasi principu, kuris vadinamas Okamo skustuvu. Pagal jį, labiausiai tikėtinas paaiškinimas yra tas, kuriam reikia mažiausiai prielaidų. Bet kartais vieno paaiškinimo nepakanka. Būna, kad stebimas procesas iš tiesų yra kelių fizikinių reiškinių pasekmė. […]
Continue reading »
Astronominiai tyrimai sunkiai pasiduoda patalpinimui į laboratoriją. Bet kartais tai visgi pavyksta. Štai dabar mokslininkai išnagrinėjo, kaip vystosi iš kriovulkano – ledu ir vandeniu besispjaudančio ugnikalnio analogo – išsiveržusi medžiaga beorio ledinio mėnulio paviršiuje. Vienas iš įdomesnių James Webb teleskopo […]
Continue reading »
Ledo kosmose yra daugiau, nei galėtume pagalvoti – jo nemažai net ir Mėnulyje ir Marse, o ką kalbėti apie tolimesnius Saulės sistemos regionus. Štai Jupiterio palydovo Europos ledas, pasirodo, kai kur yra gazuotas, o tai pakeičia jo sąveiką su energingais […]
Continue reading »
Nors astronomus dažnai pašiepia, kad mes nagrinėjame tik sferines karves vakuume, net ir sferiški dariniai nėra visiškai tolygūs. Dažnai juose galime rasti skirtumų bent tarp išorės ir branduolio. Štai paimkime Žemę – šalta ir kieta pluta gaubia minkštesnę karštesnę mantiją, […]
Continue reading »