Paukščių Tako centre yra spiečius masyvių žvaigždžių, besisukančių tiesiogiai aplink supermasyvią juodąją skylę. Tarp jų nėra nei vienos dvinarės. Na, bent jau aptikti nepavyko, nors ir labai stengiantis. Bendrai Paukščių Take dvinarėse sistemose susiporavusios apie 70% masyvių žvaigždžių. Kodėl taip […]
Continue reading »
Kai negalime ko nors pamatyti tiesiogiai – pavyzdžiui žvaigždės ar planetos gelmių – mums dažnai padeda virpesiai. Seisminės bangos atskleidžia planetų struktūrą ir jose vykstančius reiškinius, pavyzdžiui meteoritų smūgius: dabar tokia analizė pirmą kartą atlikta Marse ir aptikti keturi nauji […]
Continue reading »
Gausiausias cheminis elementas Visatoje – vandenilis, – savaime suprantama, yra svarbus įvairiuose kontekstuose. Nuo to, kad sudaro vandenį, be kurio neįsivaizduojame gyvybės, iki tarpžvaigždinės medžiagos, iš kurios formuojasi žvaigždės. Praeitos savaitės naujienose randame tyrimų apie paskutinius Marso ežerus, apie chemines […]
Continue reading »
Apie klimato kaitą Žemėje kalbame labai daug – ir ne veltui. Kitų planetų klimato pokyčiai, žinoma, ne tokie svarbūs žmonijai, bet irgi būna įdomūs. Štai pavyzdžiui Veneros klimatas praeityje galėjo būti panašus į Žemės, bet vėliau tapo pragarišku dėl vulkanizmo; […]
Continue reading »
Turim! Pagaliau turim mūsų Galaktikos centrinės juodosios skylės, Šaulio A*, šešėlio nuotrauką! Daugelis astronomų tikėjosi, kad būtent ji bus pirmasis taikinys, kurį nufotografuos Įvykių horizonto teleskopo komanda. Visgi jie pasirinko kitą juodąją skylę, M87*, esančią galaktikos M87 centre. Pastaroji yra […]
Continue reading »
Nuo Saulės iki tolimų galaktikų – šios savaitės naujienose daug visokių žybsnių. Štai dirbtinis intelektas išmoko prognozuoti Saulės aktyvumą pagal praeities duomenis, geriau nei bet koks kitas dabartinis metodas. O prieš 14 milijonų metų netoliese įvykęs žybsnis – supernovos sprogimas […]
Continue reading »
Galaktikų centruose – beveik visuose – esančios supermasyvios juodosios skylės yra vieni pagrindinių galaktikų evoliucijos variklių. Nors jų masė labai maža, lyginant su visos galaktikos, augimo metu išskiriama energija gali visiškai sujaukti galaktikos dujas, sustabdyti ar paspartinti žvaigždėdarą ir kitaip […]
Continue reading »
Kometos, atlekiančios iš Saulės sistemos pakraščių, juda ne tokioje pat orbitoje, kaip planetos, o įvairiai. Tačiau vis tiek galima išskirti dvi dažniau pasitaikančias orbitų plokštumas – sutampančią su planetomis ir kitą, į pirmąją pasvirusią 120 laipsnių kampu. Gali būti, kad […]
Continue reading »
Gravitacija sutelkia žvaigždes ir planetas į apvalias formas ir prilaiko mus, kad nenukristume nuo Žemės paviršiaus. Bet gravitacija gali būti ir pražūtinga. Per arti juodosios skylės priartėjusi žvaigždė suardoma į gabaliukus; praeitą savaitę paskelbta apie detaliau nei bet kada iki […]
Continue reading »
Lygiai prieš metus Nobelio fizikos premiją pasidalino kosmologas Jamesas Peeblesas bei du egzoplanetų medžiotojai Michelis Mayoras ir Didieras Quelozas. Pirmasis – už modernių teorinės kosmologijos pagrindų suformulavimą, kiti du – už pirmos egzoplanetos prie į Saulę panašios žvaigždės atradimą. Tada […]
Continue reading »