Kosmoso orai – Saulės vėjo, žybsnių ir vainikinės masės išmetimų sukeliami reiškiniai Žemės aplinkoje. Seniai žinome, kad Saulės aktyvumas kinta 11 metų ciklu, tad ir kosmoso orai pasižymi panašiu periodiškumu. Bet pasirodo, jie kinta ir su žemiškų metų laikais: ties […]
Continue reading »
Saulė yra gana vidutinės masės ir vidutinio šviesumo žvaigždė. Galaktikoje skrajoja daugybė šiais parametrais bei amžiumi į ją panašių. Tačiau kai anksčiau astronomai ištyrė šias žvaigždes, jie pastebėjo, kad Saulė atrodo keistai mažai aktyvi. Dabar paaiškėjo, kad taip yra, nes […]
Continue reading »
Magnetiniai laukai astronomų dažnai nepelnytai primirštami. Aišku, daugelyje uždavinių į juos tikrai galima neatsižvelgti, bet kartais jie kaip tik ypatingai svarbūs. Štai praeitos savaitės naujienose randame planetos magnetinio lauko poveikio žvaigždei matavimą – tokiu būdu (galimai) aptikta pirmoji uolinės egzoplanetos […]
Continue reading »
Praeitos savaitės Kąsnelyje buvo nemažai atradimų, susijusiu su vandeniu, o šią savaitę jie tęsiasi toliau. Galėtum pagalvoti, kad tas junginys kažkuo labai svarbus ir ypatingas :) Tarp naujienų randame ir skaičiavimus, kaip Europos poledinis vandenynas suka jos plutą, ir gyvybei […]
Continue reading »
Žvaigždžių dėmės rodo jų aktyvumą. Kartais dėmės gali dengti netgi didžiąją dalį žvaigždės paviršiaus. Tyrinėti jas iki šiol buvo labai sudėtinga, mat pamatyti pavienes dėmes – neįmanoma, o nustatyti jų skaičių netiesioginiais būdais – sudėtinga ir ilgai trunkanti procedūra. Naujas […]
Continue reading »
Saulės aktyvumas mums be galo svarbus – nelaiku įvykusi geomagnetinė audra gali net pražudyti civilizaciją. Todėl svarbu ir prognozuoti aktyvumą. Paprastai tai daroma remiantis Saulės dėmių skaičiumi, bet jis yra gana nepatikimas kriterijus. Dabar mokslininkai pasiūlė patikimesnį – matuoti magnetinio […]
Continue reading »
Koks gali būti greičiausias į Žemę pataikantis kosminis kūnas? Jei jis yra iš Saulės sistemos, greičio riba yra 72 km/s – greitesni objektai tegali atskristi iš toliau. Jie gali palikti specifinius pėdsakus krateriuose – Mėnulyje gal net pavyktų tokius aptikti. […]
Continue reading »
Iš pirmo žvilgsnio kosminės struktūros – planetos, jų sistemos, galaktikos ir panašiai – atrodo amžinos ir nekintančios. Iš tiesų taip yra toli gražu ne visada: daugelis darinių turi pradžią ir pabaigą, tiesiog jų gyvavimo trukmė daug daug didesnė, nei žmonių. […]
Continue reading »
Saulė mums teikia šviesą ir šilumą, be kurios Žemėje nebūtų gyvybės. Bet ji kelia ir pavojų – Saulės žybsniai, vėjai, aktyvumo pokyčiai gali pažeisti tiek palydovus, tiek netgi antžeminę elektroniką ar pankenti mūsų sveikatai. Vis gausesni stebėjimai ir gerėjantys modeliai […]
Continue reading »
Kaip ir kasmet, pasitinkant Naujuosius metus kviečiu prisiminti, kas įdomaus kosmose nutiko ir atrasta pasibaigiančiais. Pirmoji metų pusė – čia, antrąją apžvelgsiu kitą savaitę. Iš kiekvieno mėnesio atrinkau po dešimt naujienų; jas rasite aprašytas ir Visatos kąsneliuose. Jei įdomu, kokios […]
Continue reading »