Išeikite giedrą naktį į lauką ir pažiūrėkite į viršų. Gausybė žvaigždžių, mirgančių danguje, ne vienam mūsų sukelia gilių jausmų – Visatos didybės, žmogaus menkumo ar paslapties, kurią be galo norisi išsiaiškinti. Nuo pamąstymų apie tai, kas yra tie mirgantys taškeliai […]
Continue reading »
Kokia savybė labiausiai skiria Žemę nuo kitų Saulės sistemos planetų? Gali būti, kad pirmas šovęs į galvą atsakymas yra atmosfera. Ir jis tikrai ne blogiausias. Atmosferos buvimas ar nebuvimas lemia daugybę kitų dangaus kūno savybių. Pavyzdžiui, beorių kūnų paviršiuje gali […]
Continue reading »
Kai kas nors susiduria Saulės sistemoje, dažniausiai gauname kraterį, kuris gali milijardus metų po to teikti informaciją apie smūgio detales. Pavyzdžiui, jei krateris yra Mėnulyje, kur atmosfera ar gyvybė jo neužglaisto. Dabar naujai ir tiksliau datuotas seniausias ir didžiausias ne […]
Continue reading »
Kosmose objektai dažniausiai susitinka ar išsiskiria veikiami nenumaldomų gravitacijos jėgų. Tiesa, kartais būna ir kitaip: pavyzdžiui, Jupiterio atmosferoje, kurią daugiau valdo hidrodinamika, kartais susitinka anticiklonai. Mažesni tokie sūkuriai gali pamaitinti ir stabilizuoti didesnįjį – Didžiąją raudonąją dėmę. Didesniu mastu praeitos […]
Continue reading »
Kaip nustatyti objektų amžių, kai jie daug senesni už žmoniją? Per šimtmečius sukurtas ne vienas metodas, o praeitos savaitės naujienose su datavimu susiję net trys pranešimai. Vienas jų – apie Mėnulio atsiradimą ir didžiųjų planetų migraciją. Asteroidų cheminės sudėties analizė […]
Continue reading »
Masyvios žvaigždės dažnai skrajoja dvinarėse ar daugianarėse sistemose. Mažesnės – rečiau. Pasirodo, ši tendencija tęsiasi iki pačių mažiausių, net už žvaigždes mažesnių, objektų – rudųjų nykštukių. Tiesa, čia ji priklauso ir nuo amžiaus: jaunos rudosios nykštukės kompanionių turi, o senos […]
Continue reading »
Nors nakties dangus gali atrodyti nekintantis, iš tiesų kosmose niekas nestovi vietoje ir neišlieka nepakitęs: objektai skyla, auga ir kitaip vystosi. Aišku, dažniausiai tai vyksta gerokai ilgesnėmis laiko skalėmis, nei mes pajėgiame suvokti. Pavyzdžiui, rudosios nykštukės: su žvaigždėmis palyginus mažyčiai […]
Continue reading »
Vėjai pučia visur, kur tik yra atmosferos. Ir kokie jie būna įvairūs! Štai Veneroje, priklausomai nuo aukščio virš planetos paviršiaus, dominuojančios vėjo kryptys labai skiriasi. Dabar, atradę laisvų deguonies atomų maždaug 100 kilometrų aukštyje, mokslininkai galės geriau suprasti atmosferos judėjimą […]
Continue reading »
Nieko kosmose nėra amžino, nors žvelgiant iš žmogiškos perspektyvos, taip tikrai gali pasirodyti. Kinta tiek žvaigždžių padėtys danguje, tiek galaktikų savybės, tiek, netgi, fizikinės konstantos. Na, dėl pastarojo kitimo nesame tikri, bet tokių idėjų nestinga. Štai ir praeitą savaitę paskelbti […]
Continue reading »
Cheminių junginių įvairovė Žemėje – stulbinanti, bet kartu ir būtina visai biosferai ir apskritai gyvybei. Kaip jie atsirado ir atkeliavo į mūsų planetą? Daugelio detalių kol kas nežinome. Netgi tokia įprasta medžiaga kaip vanduo kelia klausimų – kas jį atnešė […]
Continue reading »