Gravitacija, iš pirmo žvilgsnio, atrodo labai paprasta – jei ne prigimtimi, tai bent efektu. Sferiškai simetriškas, kvadratiškai nuo atstumo mažėjantis, visą erdvę užpildantis laukas – atrodo viskas labai aišku. Bet detalėse slypi ne vienas velnias. Štai planetos, nors atrodo sferiškai […]
Continue reading »
Fonas, kone pagal apibrėžimą, yra nelabai reikšmingas dalykas – mažiau svarbus ar įdomus už pirmąjį planą. Bet kosmose fonas kaip tik gali suteikti įvairiausių žinių apie Visatą. Štai Saulės sistemoje „fonu“ galima pavadinti Saulės vėją, o dabar patvirtinta, kad jį […]
Continue reading »
Dažnai astronomiją kiti mokslininkai pašiepia, sakydami, jog mes nagrinėjame tik sferinius objektus vakuume. Nors sferinė simetrija astronomijoje sutinkama dažnai ir yra labai svarbi, nuokrypiai nuo jos dažnai duoda dar vertingesnių žinių. Pavyzdžiui, galaktikų išsitempimo krypčių analizė leidžia patikrinti, kaip sparčiai […]
Continue reading »
Iš kur Žemėje vanduo? Atsakę „iš kometų“ būsite teisūs, bet įdomu panagrinėti giliau – iš kur vanduo atsirado tose kometose? Pasirodo, didžioji jo dalis greičiausiai susiformavo dar tada, kai Saulės sistemos apskritai nebuvo. O kometose jis kaupiasi todėl, kad jos […]
Continue reading »
Kai negalime ko nors pamatyti tiesiogiai – pavyzdžiui žvaigždės ar planetos gelmių – mums dažnai padeda virpesiai. Seisminės bangos atskleidžia planetų struktūrą ir jose vykstančius reiškinius, pavyzdžiui meteoritų smūgius: dabar tokia analizė pirmą kartą atlikta Marse ir aptikti keturi nauji […]
Continue reading »
Asteroidai turėtų būti padengti mikroskopinių dulkių sluoksniu. Tačiau Bennu ir Ryugu, kuriuos neseniai aplankė žmonių zondai, paviršių dengia grumsteliai ir rieduliai, o dulkių nėra. Greičiausiai taip nutinka todėl, kad elektrostatiniai išlydžiai nupučia dulkes ir palieka asteroidus grublėtus. Dangų žmonės stebi […]
Continue reading »
Kaip užfiksuoti dalelę, kuri gali pralėkti kiaurai Žemę su niekuo nesusidurdama? Vienas būdas – nusiųsti detektorių ten, kur tų dalelių labai labai daug. Būtent toks pasiūlymas iškeltas kalbant apie neutrinus: orbitinis detektorius arti Saulės galėtų būti naudingesnis, nei didžiuliai detektoriai […]
Continue reading »
Saulės sistema yra labai stabili, bet pro šalį skrendančios žvaigždės gali ištempti planetas iš jų orbitų. Kaip greitai tai gali nutikti? Pasirodo, gal net greičiau, nei Saulė mirs – per kelis milijardus metų. Raudonosios milžinės – žvaigždės, panašios į Saulę, […]
Continue reading »
Iš pirmo žvilgsnio kosminės struktūros – planetos, jų sistemos, galaktikos ir panašiai – atrodo amžinos ir nekintančios. Iš tiesų taip yra toli gražu ne visada: daugelis darinių turi pradžią ir pabaigą, tiesiog jų gyvavimo trukmė daug daug didesnė, nei žmonių. […]
Continue reading »
Kosmose nuolat kas nors ką nors gaudo. Kartais tai būna optinės apgaulės, kai atrodo, kad Mėnulis vejasi Saulę, kitais kartais – visai tikros konfigūracijos. Pavyzdžiui, išsipūtusios gyvenimą baigiančios žvaigždės pagauna ir praryja savo planetas, o naujame tyrime detaliai aiškinamasi, kaip […]
Continue reading »