Merkurijus nuo susiformavimo susitraukė. Nedaug – keliais kilometrais – bet tikslus spindulio pokyčio įvertinimas leistų geriau suprasti, kaip planeta formavosi ir iš ko susideda. Dabar mokslininkai parodė, kad anksčiau susitraukimas buvo nuvertintas, nes kai kuriuos jo požymius uždengia vėliau atsiradę […]
Continue reading »
Merkurijus – artimiausia Saulei planeta. Taip pat ji turi santykinai didžiausią branduolį visoje Saulės sistemoje, o plutoje yra netikėtai daug anglies. Be to, nors planeta mažytė, jos branduolys yra bent dalinai skystas. Kodėl? Greičiausiai dėl cheminių sąlygų formavimosi metu, dėl […]
Continue reading »
Žemėje vykstantys reiškiniai kartais atliepia kosmines mūsų aplinkos sąlygas. Pavyzdžiui, kai Saulės sistema skrieja pro Paukščių Tako spiralines vijas, į Žemę pataiko daugiau kometų, todėl pasikeičia mineralų cirkonų sandara. Ia tipo supernovos yra baltųjų nykštukių – į Saulę panašių žvaigždžių […]
Continue reading »
Žemės drebėjimai atrodo visiškai su kosmosu nesusijęs reiškinys, o kaip tik – labai įprastas pavojus, bent jau kai kuriose Žemės vietose. Bet drebėjimų būna ir kitur kosmose, o jei praplėsime seismologijos apibrėžimą iki bendro mokslo apie planetų plutas ir jose […]
Continue reading »
Venera kai kuo primena Žemę, bet jos paviršius – tikras pragaras, lyginant su mūsų planeta. Be to, jis atrodo palyginus jaunas, lyg prieš maždaug 800 milijonų metų jį visą būtų užliejusi lava. Bet gali būti, kad lavos nereikėjo – Veneros […]
Continue reading »
Daugelis turbūt galvoja, kad astronominiai procesai visada vyksta taip lėtai, jog tiesiogiai stebėti pokyčių neįmanoma. Dažnai tai yra tiesa, bet ne visada. Kartais kaip tik, realiu laiku matomos variacijos išduoda labai įdomius reiškinius. Pavyzdžiui, nuolat kintanti ir netgi apsisukanti greitojo […]
Continue reading »