Naujieji metai – tradicinis laikas pažvelgti į pasibaigusių pasiekimus ir prasidėjusių planus. Šiame Kąsnelyje rasite trumpą tokią apžvalgą, taip pat James Webb kosminio teleskopo kelionės naujienas. O dar – 41 tūkstančio metų senumo pašvaisčių modeliavimas, Ryugu asteroido medžiagos analizė, pirmykščių […]
Continue reading »
Vieni asteroidų smūgiai sukelia masinius išmirimus Žemėje, o kiti – ne. Kodėl? Pasirodo, atsakymas greičiausiai slypi uolienose, į kurias jie pataiko: jei jose daug kalio lauko špato, šio dulkės sukelia klimato pokyčius, kurie veda prie ekologinių katastrofų. Dauguma planetų sukasi […]
Continue reading »
Kaip ir kasmet, pasitinkant Naujuosius metus kviečiu prisiminti, kas įdomaus kosmose nutiko ir atrasta pasibaigiančiais. Pirmoji metų pusė – čia, antrąją apžvelgsiu kitą savaitę. Iš kiekvieno mėnesio atrinkau po dešimt naujienų; jas rasite aprašytas ir Visatos kąsneliuose. Jei įdomu, kokios […]
Continue reading »
Kalėdos šiemet atnešė puikią dovaną astronomams – pagaliau į kosmosą pakilo James Webb kosminis teleskopas. Bet tai, žinoma, ne vienintelė kosminė naujiena iš praėjusios savaitės. Tarp jų randame Merkurijaus ir Veneros atmosferų teorinę analizę, Plutono paviršiaus struktūrų modeliavimą, planetų-vienišių paiešką […]
Continue reading »
Kad ir kokie nekintami atrodytų kosminiai kūnai, jie, kaip ir mes, irgi gimsta, sensta ir miršta. O jauni ir seni kūnai dažnai gerokai skiriasi. Pavyzdžiui, jaunos, dar augančios žvaigždės dažnai spjaudosi čiurkšlėmis ir medžiagos srautais; dabar paaiškėjo, kad tie srautai […]
Continue reading »
Veneroje yra labai karšta. Bet kai kur – karščiau, nei kitose vietose. Pavyzdžiui, prie Idunos kalno atrasta šiluminė anomalija galimai reiškia, kad ten vyksta aktyvus vulkanizmas. Karšta kadaise buvo ir Mėnulyje, ypač kai į jį pataikydavo dideli asteroidai. Jų medžiaga, […]
Continue reading »
Planetos formuojasi protoplanetiniuose diskuose. Tai yra paplokščios struktūros, sudarytos iš dujų ir dulkių mišinio, kurios susisuka aplink gimstančią žvaigždę, šiai traukiantis iš molekulinio debesies fragmento. Fragmentas bent truputį sukasi apie savo ašį, tad traukdamasis turi suktis vis greičiau, kad išlaikytų […]
Continue reading »
Praėjusios savaitės naujienose net keletas pranešimų apie Marsą – vieni mokslininkai ten ieško vandens ledo, kiti aiškinasi, kiek to vandens išgaravo, treti seka vulkanizmo istoriją. Dar yra naujienų apie Žemės ir Veneros skirtumus – šįkart nagrinėjama, kokių susidūrimų planetos patyrė […]
Continue reading »
Į veidrodį turbūt pasižiūrime bent sykį per dieną. Atspindys, kurį jame matome, padeda susišukuoti ar apsižiūrėti veidą. Astronomams atspindžiai irgi padeda – pavyzdžiui, nustatyti asteroidų ir kitų kietų kūnų savybes. Praėjusios savaitės naujienose rasite pranešimų apie asteroido Ryugu atspindžius, taip […]
Continue reading »
Mūsų Žemė yra apvali. Beveik rutulio formos, nors ir ne visiškai – šiek tiek susiplojusi per ašigalius ir išsipūtusi ties pusiauju. Tačiau didžiausi paviršiaus netolygumai – kalnai ir įdubos – tesiekia apie 10 kilometrų. Palyginus su vidutiniu 6370 kilometrų planetos […]
Continue reading »