Kosminius procesus paprastai galime stebėti tik kaip momentines nuotraukas, nes jie vyksta per lėtai, kad galėtume sekti eigą realiu laiku. Laimei, kartais ir iš momentinių nuotraukų įmanoma nustatyti praeities scenarijus. Pavyzdžiui, kad didžiąją dalį Merkurijaus krateriuose esančio ledo greičiausiai atnešė […]
Continue reading »
Visata yra neaprėpiamai didžiulė, o jos paslaptys – tolimos ir sudėtingos. Tad nors aiškinamės jas tūkstančius metų (ar bent jau 400, jei astronomijos pradžia laikysime teleskopo išradimą), nežinomybių lieka apstu. Praskleisti paslaptis dažnai padeda naujos technologijos – tiek prietaisai stebėjimams, […]
Continue reading »
Žemėje vykstantys reiškiniai kartais atliepia kosmines mūsų aplinkos sąlygas. Pavyzdžiui, kai Saulės sistema skrieja pro Paukščių Tako spiralines vijas, į Žemę pataiko daugiau kometų, todėl pasikeičia mineralų cirkonų sandara. Ia tipo supernovos yra baltųjų nykštukių – į Saulę panašių žvaigždžių […]
Continue reading »
Kosmose vietos daug, tačiau per ilgą laiko tarpą neretai nutinka ir susidūrimų. Štai jaunoje Saulės sistemoje tokių įvykių buvo tikrai daugybė. Vienas jų galėjo suformuoti Merkurijų; naujame tyrime aiškinamasi, kokios galėjo būti smūgio detalės. Mėnulyje daugybės smūgių pasekmės yra įvairūs […]
Continue reading »
Pašildyti daiktai plečiasi – pavyzdžiui dujos ar garai, arba atostogos, kurios vasarą ilgesnės… Kosmose irgi taip būna. Štai planetų atmosferos gali išsiplėsti dėl žvaigždės kaitros arba netgi žybsnių, o dabar pirmą kartą parodyta, jog arti žvaigždės skriejanti planeta pati gali […]
Continue reading »
Nors juodąsias skyles dažnai vadiname „egzotiškais“ objektais, iš tiesų jos yra labai paprastos. Aprašyti juodajai skylei pakanka vos trijų parametrų – masės, sukimosi spartos ir elektros krūvio, – o realybėje trečiasis apskritai nereikšmingas. Visgi to pakanka, kad juodųjų skylių aplinka […]
Continue reading »