Visata yra neaprėpiamai didžiulė, o jos paslaptys – tolimos ir sudėtingos. Tad nors aiškinamės jas tūkstančius metų (ar bent jau 400, jei astronomijos pradžia laikysime teleskopo išradimą), nežinomybių lieka apstu. Praskleisti paslaptis dažnai padeda naujos technologijos – tiek prietaisai stebėjimams, […]
Continue reading »
Žemėje vykstantys reiškiniai kartais atliepia kosmines mūsų aplinkos sąlygas. Pavyzdžiui, kai Saulės sistema skrieja pro Paukščių Tako spiralines vijas, į Žemę pataiko daugiau kometų, todėl pasikeičia mineralų cirkonų sandara. Ia tipo supernovos yra baltųjų nykštukių – į Saulę panašių žvaigždžių […]
Continue reading »
Kosmose vietos daug, tačiau per ilgą laiko tarpą neretai nutinka ir susidūrimų. Štai jaunoje Saulės sistemoje tokių įvykių buvo tikrai daugybė. Vienas jų galėjo suformuoti Merkurijų; naujame tyrime aiškinamasi, kokios galėjo būti smūgio detalės. Mėnulyje daugybės smūgių pasekmės yra įvairūs […]
Continue reading »
Pašildyti daiktai plečiasi – pavyzdžiui dujos ar garai, arba atostogos, kurios vasarą ilgesnės… Kosmose irgi taip būna. Štai planetų atmosferos gali išsiplėsti dėl žvaigždės kaitros arba netgi žybsnių, o dabar pirmą kartą parodyta, jog arti žvaigždės skriejanti planeta pati gali […]
Continue reading »
Nors juodąsias skyles dažnai vadiname „egzotiškais“ objektais, iš tiesų jos yra labai paprastos. Aprašyti juodajai skylei pakanka vos trijų parametrų – masės, sukimosi spartos ir elektros krūvio, – o realybėje trečiasis apskritai nereikšmingas. Visgi to pakanka, kad juodųjų skylių aplinka […]
Continue reading »