Šviesos greitis – didžiausia ir neįveikiama greičio riba mūsų Visatoje. Bet priartėti prie jos dalelės tikrai stengiasi. Kosminiai spinduliai dažnai pasiekia greičius, nuo maksimaliojo besiskiriančius menka procento dalimi. Dabar, remdamiesi Jupiterio magnetosferos stebėjimais, mokslininkai išvedė sąryšį tarp greitintuvo dydžio ir […]
Continue reading »
Žemę supa vis daugiau kosminių šiukšlių – baigusių darbą bei sugedusių palydovų ar jų liekanų. Skriejančios žemai po truputį leidžiasi, kol galiausiai sudega atmosferoje. Šiam procesui turi įtakos ir Saulės aktyvumas, o dabar šią įtaką išmatavome labai detaliai. Tai svarbu […]
Continue reading »
Susidūrę kosminiai kūnai dažniausiai subyra, bent jau jeigu yra kieti. Štai dėl palydovų susidūrimų ar kitokių subyrėjimų susiformavo Saturno žiedai, o dabar šis procesas detaliai sumodeliuotas; žiedus, beje, kadaise galėjo turėti ir Žemė. Jaunoje Saulės sistemoje nuolatiniai susidūrimai kartais leisdavo […]
Continue reading »
Kaip ir praeitą savaitę, taip ir šią dėmesys kosmosui pirmiausia sukosi aplink Mėnulį. Tiesiogine to žodžio prasme: Artemis II apskriejo mūsų palydovą, keliavo namo ir sėkmingai grįžo. O kitose naujienose irgi rasime šiek tiek Mėnulio – vertinimų, kaip pildėsi vandens […]
Continue reading »
Kiekvienas paviršius ar apvalkalas kosmose slepia ką nors įdomaus, o išsiveržimai padeda tai pamatyti. Štai kad ir Venera bei Marsas, kur bent jau netolimoje praeityje vyko ugnikalnių išsiveržimai. Veneroje radome dar vieną jų įrodymą – lavos tunelį, o Marse – […]
Continue reading »
Kosminės misijos, ar tai būtų teleskopai, ar planetiniai zondai, dažniausiai gyvena daug ilgiau, nei apie jas kalba žiniasklaida. Prieš misijos paleidimą eina ilgas siūlymų, tobulinimų, gamybos ir bandymų procesas, o po oficialios misijos pabaigos – gausybės surinktų duomenų palikimo analizė. […]
Continue reading »
Jupiterio palydovas Ijo padengtas sieros junginiais, kuriuos išmeta daugybė aktyvių ugnikalnių. Kiek toliau skriejančią Europą dengia stora ledo pluta, o po ja – vandenynas. Kodėl jie taip skiriasi? Nauji modeliai rodo, kad skirtumai tarp Ijo ir Europos (taip pat ir […]
Continue reading »
Kalėdų laikotarpis dažniausiai nepasižymi gausiomis naujienomis; ši metų sandūra – ne išimtis. Turime keletą pranešimų apie egzoplanetas ir jų atmosferas, vieną įdomybę apie labai detalią prožvaigždės čiurkšlės struktūrų analizę ir apie planetą-vienišę, aptiktą gravitacinio lęšiavimo metodu. Taip pat, žinoma, verta […]
Continue reading »
Su šv. Kūčiomis ir Kalėdomis! Nors didžioji pasaulio dalis praeitą savaitę gyveno šventiniu ritmu, mokslinių atradimų irgi buvo. Tarp jų – organinių junginių paieška Encelado geizerių vandenyje, dar vienas egzokometų susidūrimo pėdsakas, įrodymai apie hierarchinę žvaigždėdarą, galaktikų skersių įtakos žvaigždėdarai […]
Continue reading »
Svarbiausia jėga Visatoje yra gravitacija. Bet kitos irgi neatsilieka. Viena iš tokių – elektromagnetizmas, o vienas pastarojo pasireiškimų – įvairių objektų lipnumas ar kibumas. Štai Mėnulio regolitas tolimojoje pusėje, pasirodo, yra daug kibesnis, nei artimojoje. O uolinių planetų plutos ir […]
Continue reading »