Astrofizikos tyrimų objektai, kaip taisyklė, yra labai toli. Nueiti iki žvaigždės ir pamatuoti ją su liniuote ir termometru, bent kol kas, neįmanoma. Net ir įprastesni „tiesioginiai“ matavimai – konkretaus reiškinio stebėjimas, ieškant tam tikrų tendencijų, kurios slepia užuominas apie fizikinius […]
Continue reading »
Mūsų Visata atsirado prieš 13,8 milijardo metų. Šį skaičių apskaičiuojame stebėdami, kaip Visata plečiasi dabar ir plėtėsi praeityje, kaip formuojasi ir vystosi struktūros joje. Stebėjimų interpretacija, paaiškinanti Visatos vystymąsi per šiuos beveik 14 milijardų metų, sudaro Didžiojo sprogimo teoriją ir […]
Continue reading »
Statistika padeda nustatyti, kaip toli esame nuo Galaktikos centro. Statistika išsprendžia gilias kosmologines problemas. Statistiškai netikėtas įvykis – ką tik įvykusio supernovos sprogimo užfiksavimas – padeda geriau suvokti žvaigždžių evoliuciją. Kur pažvelgsi, visur statistika. Apie statistines ir anomalias naujienas – […]
Continue reading »
Kas nutiks Žemei, kai numirs Saulė? Kokie varikliai stums pirmuosius laivus į Kentauro alfą? Iš ko formuojasi planetos? Kaip kito žvaigždžių populiacijos Paukščių Take? Šios ir kitos naujienos jūsų laukia po kirpsniuku. O jei norite naujienų daugiau, dažniau ir išsamiau, […]
Continue reading »
Kadaise, antikiniame pasaulyje, žmonės galvojo, kad viskas yra sudaryta iš keturių pirmapradžių elementų – žemės, oro, ugnies ir vandens (dar kartais būdavo pridedamas eteris). Viduramžiais alchemikai tikėjo, kad teisingai sumaišius sierą ir gyvsidabrį, galima gauti bet kokią kitą medžiagą (svarbiausiai, […]
Continue reading »