Šiuo metu jie tyrinėja Saulę, Venerą, Žemę, Mėnulį, Marsą, Jupiterį ir Saulės sistemos pakraščius. Praeityje skrajojo aplink Merkurijų, asteroidus, kometas ir Saturną, trumpam buvo aplankę Uraną, Neptūną, Plutoną ir dar gausybę mažųjų kūnų. Jie – tai įvairūs kosminiai zondai. Nors […]
Continue reading »
Kas dedasi neutroninės žvaigždės viduje? Gali būti, kad ten medžiaga susilanksto į visokias įdomias struktūras, bet pamatyti jų neįmanoma. Tačiau galbūt tą padės padaryti gravitacinių bangų signalai, jei teisingai juos interpretuosime. Kiek mažiau egzotiška yra ledo struktūra – tiksliau, ledo […]
Continue reading »
Kaip užfiksuoti dalelę, kuri gali pralėkti kiaurai Žemę su niekuo nesusidurdama? Vienas būdas – nusiųsti detektorių ten, kur tų dalelių labai labai daug. Būtent toks pasiūlymas iškeltas kalbant apie neutrinus: orbitinis detektorius arti Saulės galėtų būti naudingesnis, nei didžiuliai detektoriai […]
Continue reading »
Kuo Mėnulis susijęs su gravitacinėmis bangomis? Pasirodo, labai tiksliai stebėdami savo palydovo orbitą, galime užfiksuoti ilgo periodo gravitacinių bangų egzistavimą, o tai padėtų suprasti, kas vyko pirmąsias sekundės dalis po Didžiojo sprogimo. Panašių netikėtų ryšių astronomijoje – apstu. Praėjusios savaitės […]
Continue reading »
Naujieji metai – tradicinis laikas pažvelgti į pasibaigusių pasiekimus ir prasidėjusių planus. Šiame Kąsnelyje rasite trumpą tokią apžvalgą, taip pat James Webb kosminio teleskopo kelionės naujienas. O dar – 41 tūkstančio metų senumo pašvaisčių modeliavimas, Ryugu asteroido medžiagos analizė, pirmykščių […]
Continue reading »
Kalėdos šiemet atnešė puikią dovaną astronomams – pagaliau į kosmosą pakilo James Webb kosminis teleskopas. Bet tai, žinoma, ne vienintelė kosminė naujiena iš praėjusios savaitės. Tarp jų randame Merkurijaus ir Veneros atmosferų teorinę analizę, Plutono paviršiaus struktūrų modeliavimą, planetų-vienišių paiešką […]
Continue reading »
Išsiųsti žmogų į kosmosą yra jei ne savižudiška, tai bent jau labai pavojinga misija. Žalinga spinduliuotė, mikrogravitacija, uždara aplinka, gyvybės palaikymo įranga… Egzistuoja tūkstantis ir vienas būdas, kaip kosmosas mus gali užmušti, kai paliekame saugų Žemės prieglobstį. Tai paaiškina, kodėl […]
Continue reading »
Eksperimentai astrofizikinius reiškinius tirti dažnai nepadeda, nes negalime laboratorijoje sukurti tikrų kosminių sąlygų ar palaukti milijonus metų, kol kas nors įvyksta. Stebėjimai taip pat ne visada duoda aiškius rezultatus. Tad tenka pasitelkti įvairius skaitmeninius modelius. Praėjusios savaitės naujienose tokių „modelinių“ […]
Continue reading »
D. Penki šimtai. Būtent toks yra šiandienos Kąsnelio numeris. Penkis šimtus savaičių iš eilės, praktiškai be pauzių, pristatinėju jums kosmines naujienas. Kai nusprendžiau kažką tokio pabandyti 2012-ųjų pradžioje, tikrai nesitikėjau, kad tą vis dar darysiu 2021-ųjų pabaigoje, bet štai kaip […]
Continue reading »
Prieš maždaug mėnesį sulaukėme neraminančios žinios – nustojo veikti pagrindinis Hubble valdymo kompiuteris. Laimei, NASA inžinieriai sugebėjo išspręsti šią problemą ir teleskopas-veteranas vėl veikia! Kitose naujienose – Ingenuity pritaikymas žvalgyti Perseverance maršrutą, pirmieji izotopų matavimai planetos atmosferoje, artimiausios aktyvios galaktikos […]
Continue reading »