Astronomijos istorijoje galima išskirti keletą revoliucijų, kurios visiškai pakeitė šio mokslo pobūdį, gaunamų rezultatų apimtį ir tikslumą, ir prognozių kokybę. Pirmoji – teleskopo išradimas ir pritaikymas kosmoso stebėjimams XVII a. pradžioje. Antroji – spektrografų bei fotografijos išradimas ir šių prietaisų […]
Continue reading »
Saturno palydovo Encelado pietų ašigalyje iš ledynų trykšta vandens čiurkšlės. Jose atrasta įdomių molekulių, kurios interpretuojamos kaip popaviršiniame vandenyne vykstančių sudėtingų cheminių procesų pėdsakai. Bet, pasirodo, molekulės gali susiformuoti čia pat čiurkšlėse, veikiant kosminiams spinduliams. Tamsioji materija neformuoja žvaigždžių ar […]
Continue reading »
Praeitą savaitę viso pasaulio žiniasklaida mirgėjo pranešimais apie gyvybės atradimą Marse. Kaip neretai būna, daugelio pranešimų turinys labiau atkartojo jų autorių (ar NASA viešųjų ryšių atstovų) svajones, nei tikras žinias, tačiau iš tiesų atradimas tikrai įdomus. Ir ne vienintelis, susijęs […]
Continue reading »
Viskas Visatoje susiję – banalesnę frazę sugalvoti turbūt būtų sunku. Bet ji nėra klaidinga, o kelios praėjusios savaitės naujienos tą patvirtina. Štai asteroidai, klasifikuojami kaip skirtingų tipų, iš tiesų gali būti labai panašios prigimties – tą rodo poliarizacijos matavimai. Magnetinio […]
Continue reading »
Nežemiškos gyvybės paieškos – neabejotinai didžiausią visuomenės susidomėjimą kelianti astrofizikos sritis. Praeitą savaitę naujienų nebuvo labai gausu, tačiau randame bent kelias, susijusias su gyvybe. Tai ir teorinis tyrimas, rodantis, kad kosminiai spinduliai Encelade ir kai kuriuose kituose kūnuose po paviršiniais […]
Continue reading »
Ledo kosmose yra daugiau, nei galėtume pagalvoti – jo nemažai net ir Mėnulyje ir Marse, o ką kalbėti apie tolimesnius Saulės sistemos regionus. Štai Jupiterio palydovo Europos ledas, pasirodo, kai kur yra gazuotas, o tai pakeičia jo sąveiką su energingais […]
Continue reading »
Praėjusios savaitės naujienose netikėtai daug planetų. Tiek Saulės sistemos – na, tiksliau sakant, Marso, kurio čia rasime ir banguojančią atmosferą ir galbūt šlapias gelmes, – tiek egzoplanetų, kurių greitas augimas, pailgos orbitos ir, vienos atveju, sudėtinga atmosfera sulaukė dėmesio. Kitose […]
Continue reading »
Apie magmą dažniausiai pagalvojame tik tada, kai ji virsta lava – išsiveržia į Žemės paviršių, dažniausiai pridarydama didelių nuostolių ir nusinešdama gyvybių. Kosmose magmos irgi galima rasti, o žiūrint plačiau, jos poveikis gali būti labai įdomus. Pavyzdžiui, magma yra daug […]
Continue reading »
Neutroninės žvaigždės – vieni iš ekstremalių kosminių objektų, parodantys, kiek labai Visatos įvairovė gali skirtis nuo mūsų kasdienybės. Dvi Saulės masės, suspaustos į keliolikos kilometrų spindulio rutulį – praktiškai visos jų savybės nepalyginamos su tuo, prie ko esame įpratę: tankis, […]
Continue reading »
Vandens aplink mus yra visur. Daug jo ir kosmose – tiek tarpžvaigždinėje erdvėje, tiek planetose. Štai net ir Marse, kurio paviršius ypatingai sausas, greičiausiai yra storas šlapių uolienų sluoksnis. Tiesa, 11 kilometrų gylyje. Asteroido Psichės paviršių irgi dengia molekulės, panašios […]
Continue reading »