Marso atmosfera – daug retesnė, nei Žemės, tačiau net ir ten kartais susidaro debesys. Dabar sužinojome, kad naktį jie būna tankesni, nei dieną. Saulės pusiaujas pasviręs maždaug šešiais laipsniais į vidutinę sistemos planetų sukimosi plokštumą. Kitose planetinėse sistemose šis kampas […]
Continue reading »
Pagrindinė galaktikų sudedamoji dalis yra tamsioji materija – jos yra maždaug penki šeštadaliai. Iš likusio šeštadalio tokiose galaktikose, kaip Paukščių Takas, didžiąją dalį sudaro žvaigždės. Trečias pagrindinis komponentas – dujos ir dulkės, bendrai vadinamos tarpžvaigždine medžiaga. Paukščių Take jų masė […]
Continue reading »
Neseniai parašiau apie beveik nesikeičiančią Žemės masę, o dabar papasakosiu apie kitą, irgi beveik nekintantį, dalyką. Bet jei pirmojo kitimas yra toks nykstamai mažas, kad galima į jį nekreipti dėmesio, tai antrasis, nors ir nedidelis, bet duoda apie save žinoti. […]
Continue reading »
Visą vasarą nedovanotinai apsileidau ir beveik nieko nerašiau į blogą, išskyrus Visatos kąsnelius. Šitai tęstis nebegali. Taigi dabar, atėjus rudeniui, pasistengsiu grįžti į senąsias vėžes ir sykį ar porą per savaitę pagykinti jus visokiais rašiniais apie fiziką ir ne tik. […]
Continue reading »
Astronomijoje su diskais susidurti tenka dažnai. Daugelio galaktikų pagrindinė struktūros dalis yra didžiuliai diskai, susisukę iš spiralinių vijų; arčiau jų centrų dažnai randame šimto-kito parsekų skersmens dujų diskus ar žiedus. Aplink juodąsias skyles (o kartais ir aplink neutronines žvaigždes bei baltąsias […]
Continue reading »