Astronomijos istorijoje galima išskirti keletą revoliucijų, kurios visiškai pakeitė šio mokslo pobūdį, gaunamų rezultatų apimtį ir tikslumą, ir prognozių kokybę. Pirmoji – teleskopo išradimas ir pritaikymas kosmoso stebėjimams XVII a. pradžioje. Antroji – spektrografų bei fotografijos išradimas ir šių prietaisų […]
Continue reading »
Norėdami pamatyti mažus dalykus, turime pasitelkti vis galingesnius instrumentus. Tai galioja ne tik biologijai ar kvantinei fizikai, bet ir astronomijai, net jei ten „maži dalykai“ yra daugybę kartų didesni už Saulės sistemą. Tokios, pavyzdžiui, yra aktyvių galaktikų čiurkšlės, kurios prasideda […]
Continue reading »
Marsas turi atmosferą, nors ir gerokai retesnę, nei Žemės. Ten pučia ir vėjai, kurių greitis gali siekti net 25 m/s – kaip žemiškų uraganų. Tą sužinojome tik todėl, kad Marse skraidė Ingenuity – pirmasis sraigtasparnis už Žemės ribų. 2019 metais […]
Continue reading »
Šviesos greitis – neįveikiama kosminė riba, apie kurią esame girdėję turbūt kiekvienas. Jos egzistavimas yra viena iš svarbiausių reliatyvumo teorijos išvadų. Tiksliau sakant, išvada skamba taip: objektai, judantys mažesniu nei šviesos greičiu, negali būti įgreitinti iki didesnio nei šviesos greičio; […]
Continue reading »
Kokia savybė labiausiai skiria Žemę nuo kitų Saulės sistemos planetų? Gali būti, kad pirmas šovęs į galvą atsakymas yra atmosfera. Ir jis tikrai ne blogiausias. Atmosferos buvimas ar nebuvimas lemia daugybę kitų dangaus kūno savybių. Pavyzdžiui, beorių kūnų paviršiuje gali […]
Continue reading »
Astronomija, kaip modernus mokslas, egzistuoja geriausiu atveju keturis šimtmečius – nuo teleskopo išradimo. Kalbant kiek griežčiau, jos amžius nesiekia dviejų šimtmečių, nes tik XIX a., išradus spektroskopiją bei fotografiją, astronominiai stebėjimai tapo atsieti nuo žmogaus akies netobulumų. Daugelis šiandien labai […]
Continue reading »
Viena labiausiai visuomenės dėmesį traukiančių astrofizikos tyrimų krypčių yra nežemiškos gyvybės paieškos. Ir ne veltui – atradimas, jog Visatoje esame ne vieni, gerokai supurtytų žmonijos pasaulėvaizdį tiek iš filosofinės, tiek ir gamtamokslinės pusės. Galimybė tyrinėti visiškai kitokios prigimties gyvybę ne […]
Continue reading »
Turim! Pagaliau turim mūsų Galaktikos centrinės juodosios skylės, Šaulio A*, šešėlio nuotrauką! Daugelis astronomų tikėjosi, kad būtent ji bus pirmasis taikinys, kurį nufotografuos Įvykių horizonto teleskopo komanda. Visgi jie pasirinko kitą juodąją skylę, M87*, esančią galaktikos M87 centre. Pastaroji yra […]
Continue reading »
Astronominiai reiškiniai dažniausiai vyksta taip lėtai, kad stebėti jų realiu laiku negalime. Bet ne visada – štai dešimt metų apimantys juodosios skylės stebėjimų duomenys leido pamatyti, kad spinduliuotė jos prieigose kinta, o ateityje galbūt leis išmatuoti ir pačios skylės sukimosi […]
Continue reading »
Žemė yra vienintelė vieta, kur tvirtai žinome egzistuojant gyvybę. Dėl to svarbu ir apsaugoti planetos biosferą, ir apsaugoti į nesvetingą kosmosą keliaujančius žmones, ir ieškoti gyvybės pėdsakų kitose vietose. Praėjusios savaitės naujienose randame pranešimą apie sėkmingą SpaceX kapsulės skrydį atgal […]
Continue reading »