Astronomijoje, kur šimtas milijonų metų gali būti „labai nedaug“, senovė paprastai reiškia bent milijardų metų praeitį. Praeitos savaitės naujienose pranešimų apie tokius laikus randame bent keturias. Asteroido Ryugu mėginiai atskleidžia informaciją apie Saulės sistemos jaunystę – 4,5 milijardo metų praeitį. […]
Continue reading »
Kiekvienas paviršius ar apvalkalas kosmose slepia ką nors įdomaus, o išsiveržimai padeda tai pamatyti. Štai kad ir Venera bei Marsas, kur bent jau netolimoje praeityje vyko ugnikalnių išsiveržimai. Veneroje radome dar vieną jų įrodymą – lavos tunelį, o Marse – […]
Continue reading »
Jupiteris neturi kieto branduolio. Nors kietųjų medžiagų jame yra, jos pasklidusios ir sumišusios su dujine atmosfera. Ilgą laiką buvo manoma, kad tokios konfigūracijos priežastis – milžiniškas smūgis Jupiterio jaunystėje, kuris sudaužė branduolį. Bet dabar paaiškėjo, kad toks modelis stebėjimų nepaaiškina. […]
Continue reading »
Pašildyti daiktai plečiasi – pavyzdžiui dujos ar garai, arba atostogos, kurios vasarą ilgesnės… Kosmose irgi taip būna. Štai planetų atmosferos gali išsiplėsti dėl žvaigždės kaitros arba netgi žybsnių, o dabar pirmą kartą parodyta, jog arti žvaigždės skriejanti planeta pati gali […]
Continue reading »
Didžiausiais masteliais galaktikos telkiasi į grupes ir spiečius, šie – į superspiečius, milžiniškas gijas ir sienas, kurios kartu sudaro kosminį voratinklį. Voratinklis gerai matomas skaitmeninių modelių rezultatuose, tačiau realiais stebėjimais jį aptikti labai sudėtinga. Bet vis gerėjantys prietaisai duoda naujų […]
Continue reading »
Jupiterio palydovas Europa po ledo pluta slepia vandenyną. Tolimoje ateityje ledo pluta ištirps, o vanduo kurį laiką bus paviršiuje. Ar ilgai taip bus? Ar ten spės užsimegzti gyvybė? Ką tokie tyrimai mums sako apie gyvybei tinkamų egzoplanetų ir egzomėnulių paieškas? […]
Continue reading »
Temperatūra – turbūt antras svarbiausias astrofizikinių sistemų parametras, po masės. Jos virsmai, savaime suprantama, irgi ypatingai aktualūs. Štai Saulės paviršių dengia granulės, kurių centrai karštesni už pakraščius. O dabar sužinojome, kad ir pakraščių temperatūra nevienoda – juose yra magnetinio lauko […]
Continue reading »
Vanduo – viena paprasčiausių molekulių, tad ir kosmose jos pilna visur. Tiesa, dažniausiai arba garų, arba ledo pavidalu. Štai Jupiterio palydovą Europą dengia stora ledo pluta. Pasirodo, kai kur ji nuolat atsinaujina, galbūt dėl energijos, pasiekiančios paviršių iš gelmių. O […]
Continue reading »
Nors kosmose visko yra be galo daug ir sistemos gali būti labai sudėtingos, dažniausiai jas valdo palyginus paprasti dėsniai – gravitacija, termodinamika, šiek tiek magnetizmas ir panašūs. Viena iš to pasekmių – daugybė dalykų juda aiškiais ir dideliais srautais. Pavyzdžiui, […]
Continue reading »
Saturno palydovo Titano ežerai susideda iš metano ir etano – molekulių, kurios Žemėje sudaro gamtines dujas. O dabar mokslininkai išsiaiškino, kaip skiriasi ežerų sudėtis skirtingose platumose. Planetos magnetosfera ją saugo nuo žvaigždės vėjo. Tačiau jei planeta labai arti žvaigždės, jos […]
Continue reading »