Dulkės namie – nieko malonaus. Kosmose dažnai irgi – gali pakenkti prietaisams arba trukdyti pamatyti tolimas žvaigždes. Bet kartais tokiomis kliūtimis galime pasinaudoti: pavyzdžiui, išsiaiškinti trimatę debesies struktūrą pagal tai, kiek sugeriama skirtingose vietose už jo matomų žvaigždžių šviesa. Arba […]
Continue reading »
Eksperimentai astrofizikinius reiškinius tirti dažnai nepadeda, nes negalime laboratorijoje sukurti tikrų kosminių sąlygų ar palaukti milijonus metų, kol kas nors įvyksta. Stebėjimai taip pat ne visada duoda aiškius rezultatus. Tad tenka pasitelkti įvairius skaitmeninius modelius. Praėjusios savaitės naujienose tokių „modelinių“ […]
Continue reading »
Mažų žvaigždžių dideli žybsniai gali sunaikinti jų planetų atmosferas ir bet kokį šansą ten užsimegzti gyvybei. Gali, bet greičiausiai to nedaro – pasirodo, tokie žybsniai dažniausiai vyksta ne planetų orbitos plokštumoje, o arčiau žvaigždės ašigalių. Dar žybsnių būna juodųjų skylių […]
Continue reading »
Žemė yra vienintelė vieta, kur tvirtai žinome egzistuojant gyvybę. Dėl to svarbu ir apsaugoti planetos biosferą, ir apsaugoti į nesvetingą kosmosą keliaujančius žmones, ir ieškoti gyvybės pėdsakų kitose vietose. Praėjusios savaitės naujienose randame pranešimą apie sėkmingą SpaceX kapsulės skrydį atgal […]
Continue reading »
Kosminiai kūnai gyvena nepalyginamai ilgiau, nei žmonės, bet ir jų gyvenimuose galima išskirti jaunystę, brandą ir senatvę. Praėjusios savaitės naujienose randame kelis pranešimus apie skirtumus tarp šių laikotarpių: jaunos žvaigždės žybsnių, planetų formavimosi bei atmosferų nupūtimo, protingų civilizacijų egzistavimo klausimus. […]
Continue reading »
Pastaraisiais metais naujų egzoplanetų atradimai tapo visiška kasdienybe. Net ir uolinės planetos randamos palyginus dažnai – kone ketvirtis Keplerio teleskopu aptiktų planetų patenka į superžemių ar mažesnių kategoriją. Karts nuo karto išgirstame apie planetą, neva labai primenančią Žemę – ji […]
Continue reading »
Svyruojančios, arba teliuskuojančios, dujos galaktikų spiečiuose ilgai išlaiko informaciją apie praeities įvykius – jų tyrimai padeda suprasti, kaip pats spiečius formavosi. Dujų svyravimai Galaktikos diske galimai sukuria stovinčią bangą, kurioje yra daug daugiau žvaigždėdaros regionų, nei kitur. Netolygumai juodosios skylės […]
Continue reading »
Poromis skriejantys asteroidai gali padėti suprasti jų evoliuciją ir pokyčius dėl Saulės spinduliuotės. Juodųjų skylių poros susiliedamos paskui save gali išsinešti aplinkinių dujų ir sukelti žybsnius šalia aktyvių galaktikų branduolių. Du Neptūno palydovai juda labai įdomiu unikaliu rezonansu. Objektų poros […]
Continue reading »
Praeitą savaitę pasaulio žiniasklaidą apskriejo žinia apie pirmą kartą egzoplanetoje aptiktą vandenį. Žinoma, būta įvairių pasiklydimų vertime, pernelyg optimistiškų komentarų ir panašiai, tad pažiūrėkime detaliau, kas atrasta, o kas – ne. Visų pirma, tai nebuvo pirmas kartas, kai egzoplanetos atmosferoje […]
Continue reading »
Nagrinėdami egzoplanetų tinkamumą gyvybei, dažnai kalbame apie gyvybinę zoną – regioną aplink žvaigždę, kuriame esančių planetų (ar jų palydovų) paviršiuje galėtų egzistuoti skystas vanduo. Jos apskaičiavimas remiasi įvairiomis prielaidomis ir nėra toks užtikrintas, kaip gali pasirodyti, bet visgi tai yra […]
Continue reading »