Jei paimtume vandens pilną balioną ir suspaustume vienoje pusėje, kitoje jis išsipūstų, nes vanduo nesiduoda suspaudžiamas ir bando pabėgti kitur. Su dujomis yra kitaip – jas galima suslėgti arba praretinti palyginus lengvai. Taigi kosmose visokiausi išsisklaidymo ir susitelkimo (ar susispaudimo) […]
Continue reading »
Pirmosios galaktikos yra keistai masyvios – taip mokslininkai paskelbė prieš keletą mėnesių, išnagrinėję vienus pirmųjų James Webb teleskopo stebėjimus. Bet tą galima paaiškinti, teigia naujo tyrimo autoriai: tiesiog jose žvaigždės formavosi taip sparčiai, kad supernovų sprogimai nespėdavo išsklaidyti dujų į […]
Continue reading »
Galaktikos centre tūnantis monstras nubunda. Dujos, milžiniškais kiekiais krentančios į juodąją skylę, praranda ir išspinduliuoja tiek energijos, kad nustelbia visų galaktikos žvaigždžių šviesą. Dalis medžiagos, stumiama šios milžiniškos spinduliuotės ir įkaitusių dujų slėgio, išsiveržia lauk kaip vėjas, pučiantis nuo juodosios […]
Continue reading »
Tinklai ir voratinkliai supa mus nuo planetinio iki viršgalaktinio masto. Štai pozicionavimo paslaugas teikiančių palydovų tinklai, juosiantys Žemę, galėtų būti naudingi ir naviguojant Mėnulio apylinkėse – tokią technologiją išbandys nauja ESA misija. O kosminis voratinklis – didelio masto struktūrų išsidėstymas […]
Continue reading »
Marso ledynai periodiškai garuoja ir kondensuojasi; tik šis procesas vyksta ne vasaros-žiemos ciklu, o per tūkstančius metų kintant Marso ašies posvyriui. Taip pat garuoja ir kondensuojasi dujos galaktikose ir aplink jas, veikiamos aktyvių branduolių grįžtamojo ryšio. Kitose praėjusios savaitės naujienose […]
Continue reading »
Ankstesniame pažintiniame straipsnyje pasakojau apie skaitmeninius modelius astrofizikoje – nuo ko jie prasidėjo ir kaip veikia N-kūnų modeliai, sekantys sistemos evoliuciją, veikiant gravitacijai. Tokie modeliai yra vieni iš konceptualiai paprasčiausių, nes jų nagrinėjamos sistemos susideda iš pavienių dalelių, kurias dažniausiai […]
Continue reading »