Merkurijus – artimiausia Saulei planeta. Taip pat ji turi santykinai didžiausią branduolį visoje Saulės sistemoje, o plutoje yra netikėtai daug anglies. Be to, nors planeta mažytė, jos branduolys yra bent dalinai skystas. Kodėl? Greičiausiai dėl cheminių sąlygų formavimosi metu, dėl […]
Continue reading »
Susidūrę kosminiai kūnai dažniausiai subyra, bent jau jeigu yra kieti. Štai dėl palydovų susidūrimų ar kitokių subyrėjimų susiformavo Saturno žiedai, o dabar šis procesas detaliai sumodeliuotas; žiedus, beje, kadaise galėjo turėti ir Žemė. Jaunoje Saulės sistemoje nuolatiniai susidūrimai kartais leisdavo […]
Continue reading »
Per tris dešimtmečius nuo pirmųjų atradimų egzoplanetos tapo tokiu įprastu dalyku, kad dažnai nauji pranešimai apie jas tiesiog praslįsta pro akis. Tačiau kartais susikaupia ir daug įdomybių. Štai vis kalbama, kad galima būtų į Kentauro Proksimą nusiųsti mažyčių labai greitų […]
Continue reading »
Energingos dalelės – elektronai, protonai ir šiek tiek sunkesnių – nuolat zuja visur kosmose. Šie kosminiai spinduliai gali pridaryti problemų Žemei ar mūsų kosminiams aparatams. Praeitos savaitės naujienose turime keletą pranešimų, susijusių su kosminių spindulių judėjimu bei poveikiu. Štai prieš […]
Continue reading »
Sniegą pažįstame visi – jis krenta, tirpsta, stingsta ir taip toliau. Bet sniegas būna ne tik iš vandens. Kai kurių planetų ir palydovų gelmėse gali formuotis ir kristi geležies sniegas. Naujame tyrime nustatyta, kad šis procesas vyksta epizodiškai, o tai […]
Continue reading »
Periodinės elementų lentelės viduryje puikuojasi geležis – 26 elementas. Ji yra vienas iš dešimties gausiausių elementų Visatoje, ypatinga dar ir tuo, kad atskiria dviejų pagrindinių branduolinių reakcijų – sintezės ir dalijimosi – regionus: už geležį lengvesni elementai energiją išskiria jungdamiesi, […]
Continue reading »
Laikui bėgant, Visatoje struktūrų atsiranda vis daugiau. Pirmykštė kone tolygiai pasiskirsčiusi medžiaga duoda pradžią galaktikoms ir spiečiams, gana tolygiuose debesyse gimsta žvaigždės ir planetos, ir panašiai. Praėjusią savaitę buvo keletas naujienų apie tokius procesus. Pavyzdžiui, astronomai pirmą kartą aptiko žvaigždę, […]
Continue reading »
Apie radijo astronomiją yra tokia įdomioji statistika: bendra visų radijo teleskopų surinktų fotonų energija yra mažesnė, nei energija, kurią išnaudoju spaudinėdamas klaviatūrą, kad parašyčiau šį sakinį. Radijo bangų ilgis daugybę kartų didesnis, nei regimųjų, o fotonų energija – tiek pat […]
Continue reading »
Visi dalykai kosmose yra didžiuliai. Na, gerai, beveik visi – būna ir mažyčių dulkelių ar grumstų. Bet planetos, net ir nykštukinės, yra didelės, ką jau kalbėti apie galaktikas. Apie tokias dideles nykštukes praeitą savaitę buvo nemažai naujienų. Štai nykštukinė planeta […]
Continue reading »
Marsas šiandien neturi globalaus magnetinio lauko, bet praeityje turėjo. Jis išnyko, kai Marso branduolyje sustojo konvekcija – skystos geležies maišymasis. Bet kodėl ir kada ji sustojo? Galbūt todėl, kad Marso branduolyje geležies telkiniai išsiskirstė vertikaliai pagal tankį. Ir tai galėjo […]
Continue reading »